Druskininkų impresijos - Ratnyčios tėkmė

K.K.Šiaulytis. Druskonio fontanas rudens saulėje. 2019. Akvarelė

Parodos plakatas. Dizainerė Dovilė Petrauskienė

K.K.Šiaulytis. Auksinis Ratnyčios dugnas. 2013. Akvarelė

Druskininkų impresijos – Ratnyčios tėkmė

Druskininkai, jau daug metų – mano antrieji namai. Čia visada laukia saulėti pušynai, vilioja Nemuno rimties slėpinga paveika, kviečia miesto kultūros ir meno paminklai, kurorto renginiai. 2004-aisiais, Ratnyčios tėkmė paakino mane semti jos vandenį kūrybai – akvarelinei tapybai. Tais pačiais metais dalyvavau M.K.Čiurlionio plenere Druskininkuose, o dienraštyje „Lietuvos žinios“ pradėjau publikuoti akvarelinių kelionių esė – tekstų ir paveikslų ciklą. Dabar šio jungtinio žanro kūrinius rasite laikraštyje „Lietuvos aidas“, internetinėse svetainėse, tarp jų – mano „Galerijoje“. Esu paskelbęs apie 200 tokių tekstų palydimų 5-6 imaginacinių akvarelių. Daugiau nei dešimt – skirtų Druskininkams.

 Imaginacija – įvaizdinimas.

 Mano imaginacinė kūryba – realių reginių, peizažų, meninė interpretacija, tarsi tikrovės matymo, apmąstymo, pajautos deklaracija. Asmeninė aplinkos stebėjimo patirtis išreikšta plastikoje bei žodžiu, plėtotoja realybės ribas, atskleidžia meninės kūrybos ir kasdienybės vienovę, formuoja savitą aptariamos erdvės įvaizdį. Tokių mano kūrinių stebėtojai bei vertintojai, vaizduojamuose konkrečiuose, atpažįstamuose kraštovaizdžiuose atranda savo matymo šviesą. Dailininko įžvalgų monologas – virsta dialogu, kuris perauga į supratimą, vizualinę darną, pripažinimą.

 Imaginacines akvareles kuriu plenere, betarpiškai stebėdamas pasirinktą motyvą, tad ir visa aplinka dalyvauja šiame tvėrybos procese – vėjas į akvarelės lakštą pažeria žiedadulkių, debesys – lietaus daugtaškių, netikėtai, vos ne į dažų dėžę įsliuogusio žalčio žvilgsnis sukausto ranką, tad ji – pakeičia teptuko mostą. Vietovės energetika, genius loci įtaiga, kaip ir paukščių, vabzdžių žaismingi koncertai,  pažadina kūrybinę intuiciją. Betgi, visada esi priklausomas nuo saulės, jei ji dosniai žeria spindulius – tai tik spėk teptuku glostyti popierių, jei dangus apsiniaukė, jei saulė vakarop, ar kyla rūkas, akvarelės radimasis visiškai kitoks. Siekdamas autentikos, peizažus tapau tik su toje vietovėje pasemtu vandeniu. Sakoma, vanduo turi atmintį – žinoma, mes to, kaip ir iš žemės gelmių sklindančių impulsų, telūrinių galių nematome, tačiau, esu įsitikinęs – pleneruose sukurtose akvarelėse visa kas įsismelkia.

Parodoje eksponuoju 2004-2019 metais Druskininkuose atsiradusias akvareles bei pluoštą kurortinio gyvenimo škicų.

 Kviečiu parodos lankytojus, šio nuostabaus krašto puoselėtojus, brangintojus, atrasti mano akvarelėse save – savo regą, pajautą, įžvalgas.

 Kęstutis K.Šiaulytis

K.K.Šiaulytis. Nemunas ties Meilės sala. 2013. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Druskininkai. Vasara. 2018. Akvarelė 

K.K.Šiaulytis. Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės

 bažnyčios bokštas. 2019. Akvarelė 

 K.K.Šiaulytis. Druskininkų senamiestyje. 2013. Akvarelinis škicas

K.K.Šiaulytis. Paminklas M.K.Čiurlioniui Druskininkuose. 

Skulptorius V.Vildžiūnas. 2019. Akvarelė 

Menų kalvė

 Simboliška, kad žymiausio Lietuvos dailininko M.K.Čiurlionio mieste, jo vardo gatvėje, atsirado įstabi plastinio meno kūrybos ir parodų erdvė – „Amatų centras. Menų kalvė“.

 Senovės graikų dievas, globojęs visus amatų menus: kalvystę, keramiką, skulptūrą, tapybą, juvelyriką – buvo Hefaistas, kalvis, kuris ugnikalnio olose buvusioje dirbtuvėje kitiems dievams sukūrė svarbiausius jų atributus – Dzeusui skeptrą, Helijui vežimą, Erotui strėles, o karžygiui Achilui – ginklus.

 Druskininkai – šalies kalvystės sostinė, taigi, tęsiant mintį – ir visų plastinių menų, globojamų Hefaisto, sostinė.

 Džiaugiuosi galėdamas savo darbus – tapybą ir piešinius, eksponuoti „Menų kalvėje“,  druskininkiečiams, subtiliems meno vertintojams, pristatyti akvareles sukurtas čia, Dainavos krašte.

K.K.Š.