K.K.Šiaulytis. Druskininkai.
Uostas Ratnyčios ir
Nemuno santakoje. 2019. Akvarelė
Albertas Vaidila, menotyrininkas
Kęstučio K. Šiaulyčio akvarelės
„Didžiojoje Dainavos
girioje įsikūrusių dzūkų sodybose iki šiol gyva gamtos pasaulio pajauta. Čia
kitaip, nei mieste gimę, mato pasaulį – jiems ošia šilai, kasdien ore
mainosi tuzinai kvapų, marga lapijos mozaikos. Gamtos apsuptyje bėgančių dienų
slėpiniai kuria nenutrūkstančią laiko tėkmės ir asmeninio gyvenimo pynę,
kurioje ir ievų žydėjimas ir klevų raudonis.“ K.K.ŠIAULYTIS
Kęstutis K. Šiaulytis (g. 1953 05 15
Skaudvilėje, Tauragės raj.) – Lietuvos žurnalistų ir Lietuvos dailininkų
sąjungų narys. Vis tik bene geriausiai žinomas kaip spaudos dailininkas,
karikatūristas, daug metų sėkmingai dirbęs populiaraus humoro žurnalo ‚,Šuota“
dailininku, redaktoriaus pavaduotoju, aktyviai bendradarbiavęs kituose šalies žurnaluose
ir laikraščiuose. Iš tikrųjų K.K.
Šiaulytis Lietuvos dailės padangėje – ryški kūrybinė asmenybė besireiškianti
įvairiose meno srityse (akvarelės, iliustracijos, spaudos dizainas, meninė
fotografija, humorografija, škicai, karikatūros, komiksai ir kt.). Dalyvavo
daugelyje šalies, taip pat tarptautinių grafikos ir karikatūrų parodų, pelnė
prestižinių apdovanojimų.
Kūrybinių darbų gausoje K.K. Šiaulyčio akvarelei tenka ypatinga
vieta. Manau, kad dailininkas akvarelę pamėgo pirmiausia todėl, kad jos
išskirtinis bruožas – skaidrumas, spalvos ir grafiniai efektai ar jų darna
padeda dailininkui geriau atskleisti savo meninę prigimtį, poetinį gamtos
suvokimą, pajusti jos metafizinio skambėjimo niuansus. Kitas, sakyčiau,
šiaulytiškas akvarelių ypatumas –
autoriaus pastangos susieti ją su krašto pažinimu ir žurnalistine veikla. Autorių
išgarsinęs akvarelių ciklas „Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių“ ne tik puošia
dažną laikraščio „Lietuvos aidas“ numerį sostinės gamtos, architektūros
vaizdais, bet ir kartu publikuojamais tekstais – esė, kuriose įvairiapusiškai
nušviečiama pasirinkto objekto istorija, unikalumas, estetinis patrauklumas. Beje, ne tik minėtas ciklas, bet ir kiti – Aukštaitijos,
Žemaitijos krašto peizažai spaudoje taip pat yra lydimi publicistinių esė. Ne
išimtis ir ciklas „Druskininkų impresijos“. Spaudoje šie kūriniai į skaitytoją,
žiūrovą prabyla ne tik vaizdo, bet ir rašto ženklais, praplėsdami
kraštovaizdžio suvokimo ribas retrospektyvinėje erdvėje. Tiesa, šįkart druskininkiečiai
ir miesto svečiai turi galimybę susipažinti su darbų originalais ir įvertinti
darbus remiantis savo patirtimi.
Kuo Druskininkų mieste surengtos parodos
darbai skiriasi nuo kitų Kęstučio
akvarelės parodų? Į šį klausimą atsako pats dailininkas, parodos pavadinime
nurodydamas, kad šios akvarelės – Druskininkų impresijos. Tuo pabrėžiama, kad jose daugiau
subjektyvumo, emocinio užtaiso, o tuo pačiu ir šviesaus jausmo nuostabiam
Druskininkų kraštui.
K.K.Šiaulytis. Druskininkų savivaldybės rūmas. 2015.
Akvarelė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą