Vakaras

Vakaras

2024 m. gruodžio 4 d., trečiadienis

PAPLAUKĘ ŽVĖRYNO ETIUDAI

K. K. Šiaulytis. Žvėrynietiškas gatvės fragmentas. Fotografija

Kęstutis K. Šiaulytis

PAPLAUKĘ ŽVĖRYNO ETIUDAI

 Mūsų miškų fauna pagerbta, įvardinta Žvėryne, įsijautę pėdsekiais galime tykoti nuotykių Lokių, Lūšių, Vilkų ar Stirnų gatvėse, tačiau medžioklių taip godojami šernai užmiršti, nors jų veiklos pėdsakų vis randama šiame Vilniaus užneryje. Pastebėta, kur tik tie miškų artojai Žvėryne kokią duobutę išrausia, žiūrėk, jau kažkas ten pamatus lieja, ilgasparniais statybų kranais plasnoja, plytas kilnoja. Bet šernai jau rado čia ir ramią, saugią vietelę migiams įsirengti, matyt ilgam apsistojo Bebrų gatvės pašonėje, tvora įrėmintoje laukymėje, per kurią po žeme vis dar teka Šaltupis, kažkada ir malūnų ratus sukęs.

 Rudenišką, besniegę žiemą, dienos metas visai sutrumpėja naktis į Žvėryną atvažiuoja jau popietiniais troleibusais. Jie, keleivių patogumui viduje apšviesti, rieda vienas po kito Kęstučio gatve lyg įstiklintos verandos, bet aplink – priešingai, tik dar tamsiau pasidaro. Gelbsti lėtas gruodžio lietus – žibintų atspindžiais tviska šlapios medžių šakos, žaižaruoja šaligatvių balos, o ir šlapi stogai dar vieną kitą blyksnį pagavę atgal į gatvę siunčia.

 Tapybiniai Žvėryno plenerai visais metų laikais savitais koloritais akį stebina: dar pusplikis pavasaris gelsvus klevų žiedynus lyg debesis padangėse plukdo, gegužiui įpusėjus sunoksta alyvų violetai, pabyra balti, rausvi sodų potėpiai. Žalia spalva kiaurus metus Žvėryno proskynų nepalieka – kyla eglių bokštais, pušų skliautais bei pablukusiu smaragdu dažytais trobesiais. Bet ir erdvinės pastatų-tvorų kompozicijos, senosios sodybos, pastogės, kaip ir tos, naujai įsikūrusios modernistinės buveinės lyg specialiai paveikslams sukonstruotos. Praeivių, taip lengvai škicais nepagausi, pajutę kad stebimi, slepiasi, nuskuba, tik viena kita praeivė šypsenėle pasisveikina.

 Nuo seno žvėryniečiai kuria savo daržų-namų konglomerato, kaip meno galerijos įvaizdį. Vieni puoselėja kokį retą augalą kaimynams nustebinti, kiti, net šaligatvio bruke randa sklypelį gėlėms. Parduotuvių vitrinose marga linksmas popsas ir atšiaurus avangardas pasižvalgykite Vytauto gatvėje, o štai Sėlių-Kęstučio sankryžoje, linksmomis afišomis lyg tai arklių kirpykla reklamuojama.

 Trumpiausias pastebėjimas: pastaraisiais metais vis gardesne kava Žvėrynas kvepia!


K. K. Šiaulytis. Dadaistinės akvarelės šernas. 
2016. 21 x 29,7

K. K. Šiaulytis. Žvėrynas laukia žiemos. 
2022. Akvarelinis etiudas. 14,8 x 21

K. K. Šiaulytis. Tarp alyvų žiedų.
 2022. Akvarelinis etiudas. 14,8 x 21

K. K. Šiaulytis. Spalio spalvos. 
2022. Akvarelinis etiudas. 14,8 x 21

K. K. Šiaulytis. Vasarojimas. 
2022. Akvarelinis etiudas. 14,8 x 21

K. K. Šiaulytis. Namas apaugęs vijokliais. 
2022. Akvarelinis etiudas. 14,8 x 21

K. K. Šiaulytis. Pražydo obelys. 
2022. Akvarelinis etiudas. 14,8 x 21

K. K. Šiaulytis. Medinukų laiptinės. 
2022. Akvarelinis etiudas. 14,8 x 21

Straipsnis - pašnekų esė, publikuojamas 
laikraštyje "LIETUVOS AIDAS" Nr. 47, 2024.
Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje: