K.K.Šiaulytis. GALERIJA: gruodžio 2024

2024 m. gruodžio 25 d., trečiadienis

2024-ųjų metų Šv. Kalėdų Prakartėlė mūsų namuose

2024-ųjų metų

Šv. Kalėdų Prakartėlė

mūsų namuose

LINKSMŲ ŠV. KALĖDŲ!

DALIA IR KĘSTAS

2024 m. gruodžio 23 d., pirmadienis

Džiugių švenčių!

2024 m. gruodžio 10 d., antradienis

„RA“ galerijos miniatiūrų impulsai

Jūratė Mykolaitytė. “Rytas”

Kęstutis K. Šiaulytis

„RA“ galerijos miniatiūrų impulsai

Vilniuje, senamiesčio labirinto vakariniame pakraštyje, Pranciškonų gatvėje esančioje galerijoje "RA", atidaryta Kalėdinių miniatiūrų paroda. Ši, bene mažiausia sostinėje, vos keliolikos kvadratinių žingsnių galerija, tarsi ta, žieminė-kumštinė pasakos pirštinė, kurioje apsigyveno visas pulkas žvėrelių... Tik čia, vietoje pelės ir kiškio keturkojų draugužių, sutilpo net 85 autorių, 193 meno kūriniai. Lapatai, lapatai, trepu trepu sunešė dailininkai čia, vos ne rankinėse telpančius tapybos, grafikos, skulptūros darbus, o galerininkė, dailininkė Rūta Eidukaitytė net tris dienas triūsė kol tuos švietalus ant sienų sukabino. Paroda veiks iki gruodžio 27 dienos, Rūta svečių laukia antradieniais-penktadieniais 13-18 val., šeštadieniais 13-16 val. Kai apsilanko trejetas smalsuolių, atrodo, kad saliukė jau pilna žmonių, bet per parodos atidarymą čia sutilpo net trisdešimt trys meno asabos, dar liko vietos ir užklydusiems turistams... Šioje jaukioje, židinio ir kūrybinės ugnies įkaitintoje erdvėje, malonu tyrinėti ką dailininkai įspraudė į mažąjį formatą... Stebėtina vaizdinių įvairovė! Kai Vilniaus didžiųjų dailės mugių ekspozicijose klesti koketiška prabanga, miniatiūrų autoriai kuria meninę įtaigą tarsi vienu ypu – čia aptiksi kuokštą ironijos, rimties salelę, keliais štrichais išreikštą didžią idėją ar tikrovės akimirką, tapybinių potėpių paslaptis. Pakomentuosiu trumpa ištara: čia kabo tuzinas išradingų, tuzinas linksmų, tuzinas spalvingų... drąsių, mąslių, žaismingų, šventiškų kūrinių, o dar tuziną – įsigijo svečiai, vien per parodos atidarymo pavakarę.

Nuotraukoje – galerijos „RA“ kampas

Ugnė Žilytė. „Pirštinės su virvele“

Rūta Eidukaitytė. „Parke“

Laura Žaliauskaitė. „Sode“

Ričardas Zdanavičius. „Mankšta“

Aleksandra Jacovskytė. „Ėjikas“

Lilija Valatkienė. „Iš žuvų gyvenimo“

Straipsnis publikuojamas laikraštyje

"LIETUVOS AIDAS" Nr. 48, 2024 m.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje -

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/33007-

2024 m. gruodžio 4 d., trečiadienis

PAPLAUKĘ ŽVĖRYNO ETIUDAI

K. K. Šiaulytis. Žvėrynietiškas gatvės fragmentas. Fotografija

Kęstutis K. Šiaulytis

PAPLAUKĘ ŽVĖRYNO ETIUDAI

Mūsų miškų fauna pagerbta, įvardinta Žvėryne, įsijautę pėdsekiais galime tykoti nuotykių Lokių, Lūšių, Vilkų ar Stirnų gatvėse, tačiau medžioklių taip godojami šernai – užmiršti, nors jų veiklos pėdsakų vis randama šiame Vilniaus užneryje. Pastebėta, kur tik tie miškų artojai Žvėryne kokią duobutę išrausia, žiūrėk, jau kažkas ten pamatus lieja, ilgasparniais statybų kranais plasnoja, plytas kilnoja. Bet šernai jau rado čia ir ramią, saugią vietelę migiams įsirengti, matyt ilgam apsistojo Bebrų gatvės pašonėje, tvora įrėmintoje laukymėje, per kurią po žeme vis dar teka Šaltupis, kažkada ir malūnų ratus sukęs.

Rudenišką, besniegę žiemą, dienos metas visai sutrumpėja – naktis į Žvėryną atvažiuoja jau popietiniais troleibusais. Jie, keleivių patogumui viduje apšviesti, rieda vienas po kito Kęstučio gatve lyg įstiklintos verandos, bet aplink – priešingai, tik dar tamsiau pasidaro. Gelbsti lėtas gruodžio lietus – žibintų atspindžiais tviska šlapios medžių šakos, žaižaruoja šaligatvių balos, o ir šlapi stogai dar vieną kitą blyksnį pagavę atgal į gatvę siunčia.

Tapybiniai Žvėryno plenerai visais metų laikais savitais koloritais akį stebina: dar pusplikis pavasaris gelsvus klevų žiedynus lyg debesis padangėse plukdo, gegužiui įpusėjus sunoksta alyvų violetai, pabyra balti, rausvi sodų potėpiai. Žalia spalva kiaurus metus Žvėryno proskynų nepalieka – kyla eglių bokštais, pušų skliautais bei pablukusiu smaragdu dažytais trobesiais. Bet ir erdvinės pastatų-tvorų kompozicijos, senosios sodybos, pastogės, kaip ir tos, naujai įsikūrusios modernistinės buveinės – lyg specialiai paveikslams sukonstruotos. Praeivių, taip lengvai škicais nepagausi, pajutę kad stebimi, slepiasi, nuskuba, tik viena kita praeivė šypsenėle pasisveikina.

Nuo seno žvėryniečiai kuria savo daržų-namų konglomerato, kaip meno galerijos įvaizdį. Vieni puoselėja kokį retą augalą kaimynams nustebinti, kiti, net šaligatvio bruke randa sklypelį gėlėms. Parduotuvių vitrinose marga linksmas popsas ir atšiaurus avangardas – pasižvalgykite Vytauto gatvėje, o štai Sėlių-Kęstučio sankryžoje, linksmomis afišomis lyg tai arklių kirpykla reklamuojama.

Trumpiausias pastebėjimas: pastaraisiais metais vis gardesne kava Žvėrynas kvepia!