Kęstutis K. Šiaulytis
Spaudos dailininko galerija
E – EKSPERIMENTAI - 1.
JUODASIS HUMORAS
Pivoša, toks žurnalistas, kartą, dar
1929-aisiais, pasakė: „Vyrai, nesijuokit!”. Išties, ko čia šieptis, savo anginą demonstruoti, kai
nuo pat ryto juodasis humoras drebina kinkas. Bromoje ant druskos paslydau, kava
ir be grietinėlės pabalusi, laptopas, vos ekraną praskiedęs, vėl kvaišinėja,
trisdešimties metų senumo klausimą lepteli: “Kada mūsų sportininkus pakvies
Šeškinės žalioji veja?” Atsakau: dabar ne laikas spardeklyno stadioną statyti,
kai ministrai per savo kadenciją vos spėja saviškius apliuobti!
Kasdien, tuoj po pusrytinės košės, svajoju ką nors pralinksminti, bet, nei su Šluota, nei su kokia Kačerga, Spragilu ar Bezmėnu infliacijos nesustabdysi. Gerai, kad turiu Žirkles, nelankiau šiaučių kursų, nei kriaučių studijų, bet blizgiame žurnale nupjauti pasigarsinusio politiko basą pėdą, moku (manau, jis nė nepajuto). Deja, spauda suvaikėjo, vėl atėjo laikai, kai merginų tik nuogos nugaros laikraščių puslapiuose pozuoja, neliko ir kitokių gundančių reklamų. Net koliažistams prasidėjo pilkos dienos, gerai, kad dar bibliotekos veikia. Brūkšninių kodų turiu sukaupęs visą dėžę, mat nurinkau nuo kelnių rūbų parduotuvėje, persirengimo kabinoje. Atėjus įkvėpimui, pribarstau tokių visokių popierinių atraižėlių ant palangės, tada sukeliu skersvėjį – paveikslėlių fragmentai pakyla lyg karkvabaliai! Stebiu, filmuoju tuos besparnius skraiduolius, instagramo ir tiktoko bendruomenėms pristatau. Kūrybos procesas tęsiasi, kai vabalėliai vėl skiautėmis tampa, žiūriu kur kokia nutūpė – ten ir priklijuoju. Po tokios operacijos, beveik visada gaunasi tas pats kaip visada – juodasis humoras.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą