Beržoro prisiminimai (2). Laukai – lyg kuparai, miškai – bekraščiai ...

K.K.Šiaulytis. Beržoro ežeras.

 2006. Akvarelė. Paysage intime. 24x32. Privačioje kolekcijoje.

Beržoro prisiminimai (2)

Laukai – lyg kuparai, miškai – bekraščiai ...

Patekęs į Beržorą tarsi koks padangių suopis suki ir suki ratus aplink bažnytėlę, varpinę – negali atsižiūrėti, lyg pasiklydęs žvirblis skrajoji nuo tvoros ant obels ar gluosnių kupolo – ieškai senovės motyvų, kuriuos kažkada tapė Vizgirda ir Gudaitis, brendi kaip gandras balas – pakriaušių smiltis, kol pagaliau pasieki iš tolo viliojančią pailgą Septynių koplyčių kalvą. Į ją įkopęs, pabuvęs čia, įsiklausęs, pripažįsti – šios viršūnės mistiniam taurumui neprilygsta joks kitas kalnas Žemaitijoje...

Kalvos papėdėje prisiglaudusi nedidelė pakelės koplytėlė - mintyse ją vadinu Mėlynąja. Esu piešęs ją bemaž prieš dvidešimt metų. Puiku vėl tyrinėti iškilmingą koplytėlės gotikinį dekorą. Nuo čia iki Platelių gal tik kilometras gražaus kelio. Apsispręsi pasukti kita - pietų - kryptimi, Stirbaičių vieškeliu, - už kelių kilometrų rasi rašytojos Žemaitės gimtinę – Bukantės dvarelį. Jei nepaklysi, pasieksi ir Godelių kaimą, čia esančią garsaus tautodailininko skulptoriaus Stanislovo Riaubos (1904-1982) tėviškę. Jo kūryba tokia paveiki, fantastiška, kad  kadaise net sostinės poetai jį vadino žyniu, raganiumi, burtininku... Praeito amžiaus 7-8 dešimtmetyje į Godelius pamatyti Riaubą pulkais lingavo turistų autobusai ir valdiškos volgos.

Riedant Stirbaičių senkeliu automobilio stogą, šonus graibo lazdynų šakos, paparčiai, o vikrus pilkai  gelsvas keliūkštis vis verčiaisi nuo vieno ant kito šono,  šoka per kalveles,  paskui -  gaudo atodūsius daubose...  Kryžkelėse pasitinka liaudies meistrų skulptūros. Pasirodo, prieš keletą metų Žemaitijos nacionalinio parko iniciatyva sukviesti medžio meistrai čia  kūrybiniame plenere  skobė  paminklus „Riaubos keliui“.

 Pagaliau šių vietovių žinovė istorikė ir geografė plateliškė Aldona Kuprelytė paskelbė mus pribuvus į Godelių kaimą. Deja, daugelio vienkiemių likę tik pavadinimai – Bagužinė, Buivydinė, Pastaugalė, Vaškinė, Riaubinė... Nuo čia pasukome į kaimynystėje kūpsančią sodybą, joje gyvena nuostabūs žmonės, žinomi tautodailininkai Regina ir Justinas Jonušai.  Šiuose svetinguose namuose bent dvidešimt metų savo butelį, dirbtuves turėjo, čia kūrė S.Riauba. Už jo kambariuko lango ir dabar ošia skulptoriaus sodelis – kelios eglės, kadagys, beržas. Po jais, žolėje, Riauba sustatydavo savo drožtus ir išdažytus grybus, ant šakų sutupdydavo medinius paukštelius. Be šio lyg ir memorialinio S.Riaubos atminimo, sodyboje  Jonušai  yra įsteigę du muziejus –  etnografinį ir  liaudies meno galeriją. Pastarojoje šalia savo tapybos drobių ir  išraiškingų skulptūrų, eksponuoja jiems Riaubos dovanotus darbus, kitų šio krašto kalvių, skulptorių kūrinius.

Regina ir Justinas šiemet rugpjūčio pradžioje šventė savo aštuoniasdešimtmečius.  Plateliuose atidarytos jų kūrybos parodos. Ilgų, kūrybingų metų – žiemų ir vasarų!

Tekstas spausdintas dienraštyje „Lietuvos žinios“ 2006 m. rugpjūčio 25 d.

bei "Tautodailės metraštyje"  Nr.27, (2014) skirtame Telšių kraštui.

K.K.Šiaulytis. Beržoras. Mėlynoji koplytėlė Beržore. 2006. Akvarelė. 29,7x42.

Akvarelė saugoma Žemaitijos Nacionalinio parko muziejuje

Daugiau - http://kestutis-galerija.blogspot.lt/