K.K.Šiaulytis
Prezidentinės kovos
Pasauliniame informacijos vandenyne audringa – vienas po kito lyg cunamiai ritasi parlamentų, prezidentų rinkimai, margi protestai, demonstracijos, siaučia ir Covido bangos, tik sporto ciklonai nebesukelia rimtesnių pasekmių prie ekranų sėdintiems sirgaliams. Atėjo laikai, kai pasaulis tapo net ne kaimu, o mūsų kompiuterio failu! Klajojame jame, lyg koks Skrajojantis Olandas. Interneto pagalba galime dalyvauti Geltonųjų liemenių eisenose Paryžiuje, baltų-raudonų lietsargių sueigose Minske, stoviniuoti po žaliomis vėliavomis Bangladeše reikalaudami Makrono galvos.
Tačiau visus labiausiai domina Jungtinėse Valstijose pakilusi Džo Baideno Mėlynoji banga – ar JAV demokratų partijos simbolis asiliukas, pagaliau įveiks respublikonų simbolį – dramblį, kuriam valdžios olimpe atstovauja Prezidentas Donaldas Trumpas? Šalyje, didžiuosiuose miestuose, lyg laukdami uragano, prekybininkai faneros lapais dengia stiklines parduotuvių, kavinių vitrinas - saugomasi vietinių vėjavaikių! Smagu stebėti kaip išradingi politologai, sociologai kuria realius, gatvėse ir aikštėse realizuojamus padūkusius holivudinius scenarijus. Dalyvauja ir žiniasklaida – laikraščių žurnalistai ir karikatūristai, televizijos komentatoriai ir šoumenai. Aštrialiežuvis Trumpas lyg vandenyno pakrantės uola sudaužė daugybę politinių armadų, bet medijų vėtros toliau talžo jo stotą. Vien tarptautiniame karikatūristų portale ToonPool, kasdien, štai jau beveik penkerius metus, pasirodo dešimtys satyrinių piešinių skirtų Trumpui. Manau, šis prezidentas turėtų patekti į Gineso rekordų sąvadą, kaip dažniausiai pasaulyje karikatūrose vaizduojamas žmogus.
Vienu piršto krepštelėjimu per klavišus, peršoki iš kokio Indijos vandenyno į vietinę kūdrą – nuosavą pokalbių grupę, draugišką forumą ar nuotolinę konferenciją. Jei nuobodu, nekyla adrenalino bangos – ieškai naujienų platesniuose tvenkiniuose – delfiuose, penkminutėse. Čia pasitaiko tokių informacinių duobių, iš kurių porą valandų neišsikrapštysi, bet ir tokių seklumų, kad to portalo savaitėmis nebenorėsi matyti. Pastebėjau, per keliasdešimt internetinės žiniasklaidos metų labai išsisėmė komentatoriai, jie, matyt, naudoja jau prarūgusį rašalą. Mūsuose laukiama permainų. Nauji laisvieji politikai žada atverti langus, plūstelės šviežio oro gūsis – išgirsime tekstų kuriuos buvome primiršę.
Klausausi informacijos vandenyno ošimo, rodos tame gausme atpažįstu žodžius:
„Pasaulį seną išardysim, / Iš pačių pamatų ir tuo / Naujai pasaulį atstatysim – / Kas buvo nieks, tas bus viskuo.“
Tikra tiesa – internetas leidžia pasijusti bet kuo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą