Kęstutis K. Šiaulytis
Broniaus Kviklio kelionės laike
po mūsų Lietuvą
Kraštotyrininkas, žurnalistas, skautininkas Bronius Kviklys (1913 11 10-1990 08 28), šią lapkričio savaitę, kai minime jo skaitlingą 110-ies metų jubiliejų, tikriausiai pakviestų mus kelionėn po savo numylėtąją Lietuvą. Trumpos vėlyvo rudens dienos – ne kliūtis pabuvoti sapnų gimtinėse, tėviškėse, apsilankyti mažuosiuose šalies miesteliuose, kurių, matau atmintyje išraižytame žemėlapyje, kaip pupų priberta prie veidrodinių ežerų, ežerėlių, upių slėniuose, piliakalnių pašonėse, didžiagirių draugėje, istorinių traktų kryžkelėse. B. Kviklys, savo enciklopediniu keturtomiu veikalu „Mūsų Lietuva“ (1964-1968), kurį sukūrė, sudarė, surikiavo gyvendamas tolimojoje Amerikoje, Čikagoje, išmokė mus keliauti „nuotoliniu būdu“ ir, net laikoskrydžiu – mintimis nusibelsti į „unijinę“, „carinę“, „kaizerinę“, nulėkti į Nepriklausomąją Lietuvą. Šiandien, jau galime su šypsena prisiminti ir „kolūkių epochą“, kai sovietiniai darbadieniai biro iš kiauro maišo, bet už rublį, galėjai nusipirkti net penkiasdešimt ideologiškai „pakaustytų“ laikraščių po dvi kapeikas.
2006 metais, su uteniškiu dailininku, kraštotyrininku Jonu Pleckevičiumi ieškojome Broniaus Kviklio gimtinės Zastrone. Baltais vieškeliais apsukome gerą kalvų, klonių ratą, o radome visai netoli Daugailių, kaip vietiniai nurodė – tarsi miškelyje medžiuose slypinčią sodybą. Senųjų pastatų nelikę, čia įsikūrę jau kitų laikų žmonės, bet, tarp bokštais žaliuojančių eglių kyla didžiojo kraštotyrininko atminimo kryžius. Panašus, nuostabiai aukštaitiškas, švyti ir Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje. Klebonas papasakojo, jog tai kopija kryžiaus, kokį Bronius Kviklys buvo dovanojęs lankytai pradžios mokyklai.
Lyg B. Kviklio paraginti, tąkart, per keletą dienų aplėkėme Utenos krašto ežerus, piliakalnius, ieškojome Jono Kazimiero Vilčinskio gimtinės. Jonas mikliai vairavo, ragino savo, kiek atmenu melsvą, automobilį – jam rūpėjo kolegai aprodyti vasaros žavesyje skendintį, poetų rimuotą Šventosios, Alaušo, Indrajo, Tauragno kraštą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą