Kęstutis K. Šiaulytis
MARGOS JURGINŲ DIENOS
Jurginai tapo
pripažinti mūsų sodybų dizaineriai! Gegužyje užkasei jurginų gumbų gėlių
darželyje, gal dar kur prikaišiojai: daržovių lysvės gale, vejos pakraštyje ar
prie paradinių vartelių ir lauki kada jie išlys iš žemės, sužaliuos. Jei
tinkama vasara, net be šeimininkių globos jurginai taip sukeroja, subujoja – visa
savo veržlia augmena tiesiog imasi iniciatyvos sodybos įvaizdį formuoti. Iš
krūmu pavirtusių želmenų, lyg šulinių svirtys kyla vamzdiški stiebai – lenktyniauja
kuris daugiau sukraus graižinių žiedynų, besiskleidžiančių geltonomis žvaigždėmis,
oranžiniais mėnuliais, ugniaspalviais jupiteriais, lygiuojasi su saulėlydžių
varsomis, gi pomponinių jurginų kamuoliukai švyti tarsi obelų derlius. Nuo
liepos iki pat spalio šalnų puošnios, garbanotos ir menkai sušukuotos jurginų galvos
viena kitą pavaduodamos žvalgosi po mūsų langais, šypsosi praeiviams, guodžia
trumpėjančių dienų padanges.
Visa miela
Europa jurginus vadina „dalia“, „dahlia“ žodžiu, tad, italai, anglai ar ispanai,
sutikę kokią lietuvaitę Dalią, galvoja, kad ji vardą gavusi pagerbiant šią
gėlę. Jurginų gimtinė Meksika, iš ten, tas augalas pateko Ispanijon, o Madrido
Karališkojo sodo direktorius, botanikas Antonio Jose Cavanilles (1745-1804), jo
sode pražydusiai puošeivai, 1791 metais suteikė švedų gamtininko Anders Dahl (1751-1789)
lotynišką vardą – „dahlia“. Tuo vardu augalas ir pradėjo kelionę po Europos
botanikos sodus, o vėliau ir po privačius gėlynus. Pas mus prigijęs vardas
„jurginas“, pasirodo, aidu atkartoja kito gamtininko, irgi taip pagerbto už
nuopelnuas mokslui, pavardę. Tai Johann Gottlieb Georgi (1729-1802). Kas, tada,
aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje, galėjo nuspėti būsimą pasaulinę dahlia
sėkmę?
Šiandien augalų selekcininkai yra sukūrę daugiau nei 57 tūkstančius jurginų veislių! Kiekviena, be savo lotyniško vardo, turi ir kitą, kurį duoda naujai išvestos veislės autorius, tačiau, kur rasti tiek gražių žodžių, kad atlieptų dahlia spalvų fejerverkus! Matyt, pirmieji jurginai Lietuvoje įsikūrė jau XIX-ojo amžiaus pradžioje, Vilniaus universiteto botanikos sode, dabartinio Bernardinų sodo erdvėse. 1842 metais Vilniuje išleista Lietuvos mokslininko, teisininko, masono Juozapo Strumilos (1774-1847) knyga lenkų kalba „Mokslinis traktatas apie jurginus“. Gal šis veikalas nulėmė tokį jurginų populiarumą Lietuvoje? Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode puikuojasi bent pusantro tūkstančio jurginų veislių iš viso pasaulio. Šioje nuostabioje žiedų aibėje, šių metų rugpjūčio 29-30 dienomis vyks Tarptautinis jurginų festivalis. Apsilankykite toje kaleidoskopiškoje šventėje!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą