Vakaras

Vakaras

2025 m. rugpjūčio 21 d., ketvirtadienis

MARGOS JURGINŲ DIENOS


K. K. Šiaulytis. Rudeniniai jurginai. 
2023. Akvarelė, 42 x 29,7

Kęstutis K. Šiaulytis

MARGOS JURGINŲ DIENOS

 Jurginai tapo pripažinti mūsų sodybų dizaineriai! Gegužyje užkasei jurginų gumbų gėlių darželyje, gal dar kur prikaišiojai: daržovių lysvės gale, vejos pakraštyje ar prie paradinių vartelių ir lauki kada jie išlys iš žemės, sužaliuos. Jei tinkama vasara, net be šeimininkių globos jurginai taip sukeroja, subujoja – visa savo veržlia augmena tiesiog imasi iniciatyvos sodybos įvaizdį formuoti. Iš krūmu pavirtusių želmenų, lyg šulinių svirtys kyla vamzdiški stiebai – lenktyniauja kuris daugiau sukraus graižinių žiedynų, besiskleidžiančių geltonomis žvaigždėmis, oranžiniais mėnuliais, ugniaspalviais jupiteriais, lygiuojasi su saulėlydžių varsomis, gi pomponinių jurginų kamuoliukai švyti tarsi obelų derlius. Nuo liepos iki pat spalio šalnų puošnios, garbanotos ir menkai sušukuotos jurginų galvos viena kitą pavaduodamos žvalgosi po mūsų langais, šypsosi praeiviams, guodžia trumpėjančių dienų padanges.

 Visa miela Europa jurginus vadina „dalia“, „dahlia“ žodžiu, tad, italai, anglai ar ispanai, sutikę kokią lietuvaitę Dalią, galvoja, kad ji vardą gavusi pagerbiant šią gėlę. Jurginų gimtinė Meksika, iš ten, tas augalas pateko Ispanijon, o Madrido Karališkojo sodo direktorius, botanikas Antonio Jose Cavanilles (1745-1804), jo sode pražydusiai puošeivai, 1791 metais suteikė švedų gamtininko Anders Dahl (1751-1789) lotynišką vardą – „dahlia“. Tuo vardu augalas ir pradėjo kelionę po Europos botanikos sodus, o vėliau ir po privačius gėlynus. Pas mus prigijęs vardas „jurginas“, pasirodo, aidu atkartoja kito gamtininko, irgi taip pagerbto už nuopelnuas mokslui, pavardę. Tai Johann Gottlieb Georgi (1729-1802). Kas, tada, aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje, galėjo nuspėti būsimą pasaulinę dahlia sėkmę?

 Šiandien augalų selekcininkai yra sukūrę daugiau nei 57 tūkstančius jurginų veislių! Kiekviena, be savo lotyniško vardo, turi ir kitą, kurį duoda naujai išvestos veislės autorius, tačiau, kur rasti tiek gražių žodžių, kad atlieptų dahlia spalvų fejerverkus! Matyt, pirmieji jurginai Lietuvoje įsikūrė jau XIX-ojo amžiaus pradžioje, Vilniaus universiteto botanikos sode, dabartinio Bernardinų sodo erdvėse. 1842 metais Vilniuje išleista Lietuvos mokslininko, teisininko, masono Juozapo Strumilos (1774-1847) knyga lenkų kalba „Mokslinis traktatas apie jurginus“. Gal šis veikalas nulėmė tokį jurginų populiarumą Lietuvoje? Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode puikuojasi bent pusantro tūkstančio jurginų veislių iš viso pasaulio. Šioje nuostabioje žiedų aibėje, šių metų rugpjūčio 29-30 dienomis vyks Tarptautinis jurginų festivalis. Apsilankykite toje kaleidoskopiškoje šventėje!  


K. K. Šiaulytis. Jurginų puokštė 
mano studijoje. 2025. Akvarelė, 42 x 29,7

K. K. Šiaulytis. Natiurmortas su medine
 antimi. 2025. Akvarelė, 42 x 29,7

K. K. Šiaulytis. Švytintis. 2004. Akvarelė, 32 x 24

K. K. Šiaulytis. Modernizmo šauklys... 
(tai mano duotas pavadinimas šiai jau 
senai žinomai jurginų veislei). 
2025. Akvarelė, 32 x 24

K. K. Šiaulytis. Pasišiaušę, išsiblaškę,
 žodžiu – meniški... 2023. Akvarelė, 42 x 29,7

Straipsnis publikuojamas laikraštyje
 "LIETUVOS AIDAS", 2025, Nr. 32
 Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą