Kęstutis K. Šiaulytis
LINKSMŲ ŠV. KALĖDŲ!
Artėja tamsiausių naktų šviesiausios mūsų šventės – Šv. Kalėdos, Naujųjų Metų sutiktuvės, o dar ir ramybe dvelkiantis Kūčių vakaras. Visą gyvenimą prisimenamos šios didžiosios vaikystės šventės šeimos rate, prie dvylikos patiekalų stalo, su po staltiese paklota šiaudų sauja, Kalėdų Senelio dovanomis rastomis senoje megztoje kojinėje ar puošnios eglutės prieglobstyje.
Kūčių
vidurnaktyje vyksta smagių stebuklų – šulinių vanduo trumpam pavirsta vynu –
gurkštelk, tapsi visažiniu! Tą naktį, žmogaus balsu prabyla ūkininkų galvijai
ir paukščiai, šuneliai ir bitės. Ožkelės leliuoja gardžius paupio gluosnius,
arklys lyg nuotykį porina kaip jam naują pasagą kalvis įtaisė, karvė giriasi
rekordinį kibirą pieno pridavusi, gi vištos, kitaip kalbos dovaną panaudoja – liaupsina
savo gaidį: didžiuojasi jo puošnia uodega, šaunia skiautere, balsingumu, saikingu
griežtumu, išmintimi ir kitomis retomis savybėmis. Viena per kitą linki mielam
kokariekoriui politiku tapti, žemės ūkio ministru būti, o gal net karo
ministerijai vadovauti. O jūs, gal kitokius gyvulių, paukščių pokalbius esat
girdėję?
Atmintinais 2012-aisiais metais, kada kai kurių astrologų nuomone prasidėjo nauja, vandenio astronominė era, mano piešti gyvūnai irgi atgijo tų metų kūčių naktį. Kiškiai, lapės, varnos, šarkos, mezgė, kurpė, siuvo, audė – dirbdino kojines Kalėdų Senelio dovanoms krauti, o kad dovanų nepritrūktų, palikę miško urvus, lizdus ir kitokias buveines išpuolė Senelį dar pakelėje pasitikti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą