K.K.Šiaulytis. GALERIJA: Iliustracija

Rodomi pranešimai su žymėmis Iliustracija. Rodyti visus pranešimus

2026 m. vasario 25 d., trečiadienis

Vijoklė knygų mugė

K. K. Šiaulytis. Rašytojas jau prie kompiuterio, bet...

Kęstutis K. Šiaulytis

Vijoklė knygų mugė

Vilniaus knygų mugės keturdienis nebus savas bukinistinio sukirpimo knygiams. Tai uždara, atskalūniška, plačios bibliofilų genties padermė! Tos keistos asabos vengia visokių sambrūzdžių, smagių edukacijų, gi su rašytojais, poetais bendrauja tik per jų kūrybą. Gatvėse knygius retai pamatysi – gali juos aptikti bibliotekų skaityklų prietemose, antikvarinių knygynų užkaboriuose, vartančius kokį apdilusį, oda ar drobele įrištą tomelį sendaikčių, blusturgių sambūriuose. Šių nepribuvėlių asmeninai knygų rinkiniai gan dideli, tačiau neinventorizuoti, nenumeruoti, būste pasklidę nuo grindų iki lubų, tik pats knygius tokiame šabakštyne akių nepameta.

Knygiai matyt teisūs – mugėse sunku rasti kampą mąsliam skaitymui. Ir į Lazdynus riešutauti, pažintis gliaudyti, susirenka begalės triukšmingų komunikatorių! Blakstienomis skraido pasižmonėti užklydusios jaunos modistės, stenduose rymančius autorius apžiūrinėja vikrūs socialinių naujienų šienpjoviai, žaibuoja akiniais prakilnūs intelektualai, kainų išsigandę krapšto pakaušius pinigingieji, o mažesnių investicijų kišenės siunčia atgailaujančias šypsenas dailioms leidinių nugarėlėms. Autorius irgi atpažinsi iš galvos judesių: poetai prasilenkdami mirkteli likimo broliams, o rašytojai – minioje naviguoja kaip patyrę šturmanai, buriuoja ausimis – gal pagaus palankų brizą – šiltą atsiliepimą apie savo naujausią žodeliavimų darinį.

K. K. Šiaulytis. Paukštis kovas ir Seneka.

K. K. Šiaulytis. 1991-ieji.

Iš knygų leidybos istorijos.

Pirmieji biznio bandymai leidybos versle...

K. K. Šiaulytis. V. Pochliobkino knygos

„Kulinarijos paslaptys“ viršelis.

Leidykla „Mokslas“, 1982.

Tiražas – 100 000 egz. Kaina – 80 kap.

K. K. Šiaulytis. Viena iš devynių atsklandų

V. Pochliobkino knygoje „Kulinarijos paslaptys“.

K. K. Šiaulytis. Poetas prie darbo stalo.

K. K. Šiaulytis. Iliustracija

V. Pochliobkino knygos „Kulinarijos paslaptys“

galiniame viršelyje.

K. K. Šiaulytis. Papūgos ir skaityti moka.

Straipsnis – pašnekų esė, publikuojamas

laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2026, Nr. 8.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

35684-2026-02-26-vijokle-knygu-muge

2025 m. gruodžio 16 d., antradienis

LINKSMŲ ŠV. KALĖDŲ!

K. K. Šiaulytis. Linksmoji eglė. 2025. Humorografija

Kęstutis K. Šiaulytis

LINKSMŲ ŠV. KALĖDŲ!

Artėja tamsiausių naktų šviesiausios mūsų šventės – Šv. Kalėdos, Naujųjų Metų sutiktuvės, o dar ir ramybe dvelkiantis Kūčių vakaras. Visą gyvenimą prisimenamos šios didžiosios vaikystės šventės šeimos rate, prie dvylikos patiekalų stalo, su po staltiese paklota šiaudų sauja, Kalėdų Senelio dovanomis rastomis senoje megztoje kojinėje ar puošnios eglutės prieglobstyje.

Kūčių vidurnaktyje vyksta smagių stebuklų – šulinių vanduo trumpam pavirsta vynu – gurkštelk, tapsi visažiniu! Tą naktį, žmogaus balsu prabyla ūkininkų galvijai ir paukščiai, šuneliai ir bitės. Ožkelės leliuoja gardžius paupio gluosnius, arklys lyg nuotykį porina kaip jam naują pasagą kalvis įtaisė, karvė giriasi rekordinį kibirą pieno pridavusi, gi vištos, kitaip kalbos dovaną panaudoja – liaupsina savo gaidį: didžiuojasi jo puošnia uodega, šaunia skiautere, balsingumu, saikingu griežtumu, išmintimi ir kitomis retomis savybėmis. Viena per kitą linki mielam kokariekoriui politiku tapti, žemės ūkio ministru būti, o gal net karo ministerijai vadovauti. O jūs, gal kitokius gyvulių, paukščių pokalbius esat girdėję?

Atmintinais 2012-aisiais metais, kada kai kurių astrologų nuomone prasidėjo nauja, vandenio astronominė era, mano piešti gyvūnai irgi atgijo tų metų kūčių naktį. Kiškiai, lapės, varnos, šarkos, mezgė, kurpė, siuvo, audė – dirbdino kojines Kalėdų Senelio dovanoms krauti, o kad dovanų nepritrūktų, palikę miško urvus, lizdus ir kitokias buveines išpuolė Senelį dar pakelėje pasitikti.

K. K. Šiaulytis. Kalėdų Senelio kelionė

per Pasaulinį vandenyną. 2012. Iliustracija.

K. K. Šiaulytis. Atjoja Naujieji,

2026-ieji metai. 2025. Humorografija

K. K. Šiaulytis. Pirkios dūmas –

puikus siūlas kojinę iš debesų suadyti. 2012. Iliustracija

K. K. Šiaulytis. Skambus Kalėdinio vainiko rytas.

2012. Iliustracija

K. K. Šiaulytis. Lapė, kojinę savo uodegoje įtaisė...

2012. Iliustracija

K. K. Šiaulytis. Briedis įsigijo šaliką-kojinę –

ne tik šilčiau, bet ir dovanų tilps daugiau! 2012. Iliustracija.

Šis spalvingas nuotykis publikuojamas

laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2025, Nr. 49.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

35310-2025-12-18-linksmu-sv-kaledu

2025 m. rugpjūčio 27 d., trečiadienis

VILKMERGĖS-PABAISKO MŪŠIUI – 590 METŲ!

Pabaisko mūšis. Antroji iliustracijos diptiko dalis.

Kęstutis K. Šiaulytis

VILKMERGĖS-PABAISKO

MŪŠIUI – 590 METŲ!

Didžiausias kada nors buvęs mūšis dabartinėje Lietuvos teritorijoje įvyko 1435-ųjų metų rugsėjo pirmąją prie Žirnajos ežero ir upelio, Šventosios upės intako, netoli Ukmergės. Čia, tarpusavyje susigrūmusių dviejų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių – Švitrigailos (1370-1452) ir Žygimanto Kęstutaičio (1365-1440) armijų kautynės istorikų kartais vertinamos kaip „antrasis Žalgiris“, kaip nuožmi kova dėl Lietuvos valdovo karūnos.

Po Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties 1430 metais, LDK Didžiuoju kunigaikščiu tapo Švitrigaila, Lenkijos karaliaus Jogailos brolis. Tačiau, kai Švitrigaila, kaip ir Vytautas, panoro Lietuvą atskirti nuo politinių ryšių su Lenkija, Jogailos paremtas, LDK Didžiuoju kunigaikščiu 1432 metais paskelbtas Vytauto brolis Žygimantas Kęstutaitis. Švitrigaila, su tuo nesitaikstė, Lietuvoje prasidėjo vidaus karas. Po kelis metus vykusių karinių susirėmimų, lemiamam mūšiui prie Vilkmergės Žygimantas sutelkė 15 000 karių, jų tarpe – 3 000 iš Lenkijos. Žygimanto armijai vadovavo jo sūnus Mykolas, kurio palydą sudarė ir vyresni amžiumi bajorai, didikai, dar Žalgiryje kovęsi kariai. Švitrigailą, pagal 1431 metais Skirsnemunėje su Vokiečių ordinu sudarytą sutartį, parėmė Livonijos ordino kariauna vadovaujama magistro Franke Kerskorfo. Istoriko Tomo Baranausko teigimu, prie Šventosios upės pribuvusią Švitrigailos armiją sudarė 12 000 Livonijos karių ir 8 000 LDK ir totorių raitelių, ginklininkų.

Priešininkų armijos apsistojusios Žirnajos ežero ir upelio krantuose, viena kitą stebėjo dvi dienas, o kai rugsėjo pirmąją Švitrigailos kariuomenė nutarė traukti į patogesnę mūšiui vietą prie Šventosios upės, puolimą pradėjo Mykolo Žygimantaičio kariai. Negailestingose kautynėse, tiesiog – kapotynėse, Švitrigaila patyrė visišką pralaimėjimą, bet pats sugebėjo pabėgti, o jo bendražygis, Livonijos ordino magistras Franke Kerskorfas, žuvo. Žygimantas, pagerbdamas mūšyje kritusius karius, bajorus ir riterius, prie Žirnajos pastatė Švč. Trejybės bažnyčią, vietovei suteikė Pabaisko vardą. Pabaiskas lenkų kalba – mūšio vieta.

Prisiminti, susidomėti šiuo, prieš šimtmečius įvykusiu mūšiu teko, kai žinomas Lietuvos žurnalistas, rašytojas Vytautas Žeimantas pasiūlė man iliustruoti jo sukurtą legendą „Vilkmergė“. Rašytojo pasakojime susipina padavimai apie miškų deivę Medeiną, Ukmergės miesto vardo kilmę ir istoriniai faktai apie Pabaisko mūšį. Legendoje švytintis Medeinos-Vilkmergės įvaizdis atliepia mūsų tautosakoje, mitologijoje pasireiškiančią įžvalgą – žmonių gyvenimus, netgi didžių mūšių baigtį, lemtingai įtakoja paslaptingosios gamtinės galios. Šiame laikraščio puslapyje, pasakojimą apie istorinį Pabaisko mūšį papildo mano pieštos iliustracijos Vytauto Žeimanto knygai (leidykla „Žuvėdra“, 2025) „Vilkmergė Ukmergės legenda“.

Kunigaikštis Mykolas Žygimantaitis.

Vytauto Žeimanto knygos

„Vilkmergė Ukmergės legenda”

viršelis. Leidykla „Žuvėdra“, 2025.

Lietuvos didysis kunigaikštis Švitrigaila.

Livonijos magistras Franke Kerskorfas.

Medeina. Legendos iliustracija.

Knygos antraštinio puslapio iliustracija.

Pabaisko mūšis. Pirmoji iliustracijos diptiko dalis.

Straipsnis publikuojamas laikraštyje

"LIETUVOS AIDAS", 2025, Nr. 33

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

34642-2025-08-27-vilkmerges-pabaisko-musiui-590-metu

2024 m. kovo 13 d., trečiadienis

Portretų albumas. XX-ojo amžiaus kūrybinės pašvaistės

K. K. Šiaulytis. Ernestas Hemingvėjus. 2015. Atvirukas

Spaudos dailininko galerija

Kęstutis K. Šiaulytis

Portretų albumas.

XX-ojo amžiaus kūrybinės pašvaistės

Causerie - Pašnekų esė

Čia pristatau tuos praėjusio XX-ojo amžiaus herojus, kuriuos jūs, sutikę gatvėje atpažintumėte iš tolo, tačiau mano portretiniuose škicuose, šaržuose jie kitokie, “patalpinti” atviruke (15x10 cm), atkurti tarsi aforizmo žanru.

Ernestas Hemingvėjus (Ernest Hemingway 1899-1961). JAV rašytojas, žurnalistas, lakoniško stiliaus meistras, 1954 metais pelnęs literatūrinę Nobelio premiją. Mums geriau pažįstamas toks, kaip pavaizduotas JAV pašto ženkle, bet aš nupiešiau portretą – ”Correspondence from Paris”.

Džonas Lenonas (John Lennon 1940-1980). Lenonas gimė Liverpulyje, Anglijos uostamiestyje, kurio herbe puikuojasi kormoranas, laikantis snape jūržolę. Toks savitas vizualinis miesto ženklas – tarsi iššūkis įprastiems ereliams ir liūtams, manau, išpranašavo būsimą kūrybišką Liverpulio šlovę. Tik čia galėjo rastis toks reiškinys kaip Bitlų ketveriukė, kurie, savo žinomumu gal net pralenkė kitą, d’Artanjano muškietininkų “trys plius vienas” kompaniją.

Ivas Kleinas (Yves Klein 1928-1962). Pačiame modernizmo amžiaus sūkuryje, Prancūzijoje tapti skandalingiausiu menininku buvo sudėtinga (didelė konkurencija), bet Ivas, įvaldęs dziudo metodus – juo apšauktas, įvardintas “degradavusio” vakarų meno etalonu. Per šešetą kūrybingiausių metų (1956-1962) sukūrė 1077 darbus; vienas toks neseniai parduotas už 36,5 milijono dolerių. Prireiktų plačiaformačio kalkuliatoriaus, jei ir kiti jo kūriniai būtų taip skaitlingai įvertinti. Dailininkas patentavo savo sukurtą ypatingo švytėjimo spalvą – “Tarptautinė Kleino mėlynoji”. Tokiame daže ištepliotos nuogos merginos savo kūnais margino garsiąsias Kleino drobes, o avangardinio performanso nuotraukos pasiekė net to meto sovietinės Lietuvos periodiką.

Pablas Pikasas (Pablo Picasso 1881-1973). Ispanijoje gimusį, Paryžiuje išgarsėjusį menininką žino visi, net tie, kurie nėra girdėję žodžių “kubizmas”, “futurizmas”, “siurrealizmas”. Portrete pavaizdavau dailininko žvilgsnį jo mėlynajame kūrybos periode (1901-1904).

Fidelis Kastras (Fidel Castro 1926-2016 11 25). Šis, pasaulį ilgai stebinęs impozantiškas politinis lyderis, 1959-aisias suorganizavęs revoliuciją Kuboje, valdė “laisvės salą” beveik pusšimtį metų. Fidelis, tarsi vis atgimstantis feniksas, savo uniformuota figūra ir vešlia barzda ne tik visą amžinybę puošė popierines laikraščių drobes, bet ir ilgais “darbo pergalių” penkmečiais gaivino socialistinių šalių lagerio vadovų sueigas šventinėse tribūnose.

Elvis Preslis (Elvis Presley 1935-1977). Amerikiečių dainininkas, aktorius. Tai vienas iš tų, kurie savo tėvynę padarė Didžia šalimi, o dvidešimtąjį amžių įgarsino nauja gaida.

Endis Varholas (Andy Warhol 1928-1987). Dailininkas, savo dirbtuvėje ir kino filmuose kūręs modernizmo pamatus, pats neprarado vaikino iš kaimo, iš Rytų Europos, įvaizdžio – jo tėvai, atsikėlėliai iš Slovakijos.