Kęstutis K. Šiaulytis
ATVIRUKŲ ISTORIJOS.
ŠVEICARIJOS REGINIŲ PYNĖ
Vienu puikiu
eilėraščiu, netgi, vos keturiomis jo eilutėmis, tarsi poetine Vaivos juosta
susiejo Maironis Lietuvą su Europos kalnų karūna – Alpėmis, su paslaptingąja
Šveicarija, tarsi nužymėdamas dar tada – devynioliktojo amžiaus pabaigoje,
atrodo visam laikui užmiršto Nemuno krašto ateities kelio žvaigždę!
RIGI
KULM
Nuo viršaus Rigi Kulmo, aukščiau debesų,
Išmatyt negali Lietuvos;
Vien tik dunkso aplinkui vainikas kalnų,
Apsisupusių rūbais žiemos.
Eilėraštis
atspausdintas 1895 m., pirmajame Maironio “Pavasario balsų“ leidime. Į
Šveicariją, iki Didžiojo 1914 –1918 karo, o vėliau, jau iš Nepriklausomos
Lietuvos, keliavo ne vienas mokslo siekiantis jaunuolis, į tarptautinius
sambūrius – politikai, šalį pamatyti – smalsuoliai, o gydytojų patarti, į kalnų
sanatorijas – sveikatos ieškotojai. Lygumų šalies pasiuntiniai nuo Dubingių,
Drūkšių, Dievyčio ar Minijos, sveikino Keturių kantonų ežerą žvelgdami nuo Rigi
Kulmo (1797 m) ar Pilato (2128,5 m) debesingų viršūnių, plukdė akis Ženevos, Liucernos,
Bodeno, Tuno, Davoso ežerais, kopė, dar tik mintimis, į Materhorną (4478 m), Jungfrau
(4158 m) ar Menchą (4107 m).
Tarpukaryje, Šveicarija,
nepaliesta Didžiojo karo negandų, tarsi saugojo savyje Europos Belle Epoque – Gražiosios
Epochos, miražus. Tas mielas, šeimyniškas, nuoširdaus religingumo laikmetis, dar
pasidabinęs simbolizmo, secesijos, jugendstiliaus viltingomis pynėmis, kur ne
kur žybtelėjęs modernizmo pramanais, atsispindėjo ir to meto atvirukuose, kurie,
net prabėgus šimtmečiui, vis pasakoja savąjį pasaulį.
Čia publikuoju aštuonis Šveicarijoje platintus, 1895 – 1920 metais spausdintus atvirukus iš savo filokartinės kolekcijos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą