Kęstutis K. Šiaulytis
Vijoklė knygų mugė
Vilniaus knygų mugės keturdienis nebus savas
bukinistinio sukirpimo knygiams. Tai uždara, atskalūniška, plačios bibliofilų
genties padermė! Tos keistos asabos vengia visokių sambrūzdžių, smagių edukacijų,
gi su rašytojais, poetais bendrauja tik per jų kūrybą. Gatvėse knygius retai pamatysi
– gali juos aptikti bibliotekų skaityklų prietemose, antikvarinių knygynų
užkaboriuose, vartančius kokį apdilusį, oda ar drobele įrištą tomelį
sendaikčių, blusturgių sambūriuose. Šių nepribuvėlių asmeninai knygų rinkiniai
gan dideli, tačiau neinventorizuoti, nenumeruoti, būste pasklidę nuo grindų iki
lubų, tik pats knygius tokiame šabakštyne akių nepameta.
Knygiai matyt teisūs – mugėse sunku rasti kampą mąsliam skaitymui. Ir į Lazdynus riešutauti, pažintis gliaudyti, susirenka begalės triukšmingų komunikatorių! Blakstienomis skraido pasižmonėti užklydusios jaunos modistės, stenduose rymančius autorius apžiūrinėja vikrūs socialinių naujienų šienpjoviai, žaibuoja akiniais prakilnūs intelektualai, kainų išsigandę krapšto pakaušius pinigingieji, o mažesnių investicijų kišenės siunčia atgailaujančias šypsenas dailioms leidinių nugarėlėms. Autorius irgi atpažinsi iš galvos judesių: poetai prasilenkdami mirkteli likimo broliams, o rašytojai – minioje naviguoja kaip patyrę šturmanai, buriuoja ausimis – gal pagaus palankų brizą – šiltą atsiliepimą apie savo naujausią žodeliavimų darinį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą