DRUSKININKŲ IMAGINACIJŲ PYNĖ. VASAROS AKIMIRKA

K. K. Šiaulytis. Keliaujame Nemuno pakrantės

 kaskadiniais laiptais prie „Grožio šaltinio“

Kęstutis K. Šiaulytis

DRUSKININKŲ IMAGINACIJŲ PYNĖ.

 VASAROS AKIMIRKA

 Medžiai – žalieji Druskininkų dangoraižiai, kiekvieną vasarą vis platesniu skliautu gobia kurorto erdves. Neregima – tik jaučiama Nemuno tėkmės energija, vakarais patvinsta parkuose, skveruose, o čia užsibuvę romantikai plaukia svajonių, prisiminimų luotais. Dienomis, vasarojančius poilsiautojus nustelbia triukšmingi ekskursantai – žvalių gidų ganomi smalsuolių būriai keliauja nuo vieno prie kito miestą puošiančio artefakto: „Pažvelkit į dešinę, pažvelkit į kairę...“ Aš, piešiantis, akvareliuojantis gidas, spalvomis, linijomis vilioju skaitytojų dėmesį. Pradėkime nuo „Grožio šaltinio“, apsilankykime miesto bibliotekoje, o pakeliui, stabtelėkime ties senuoju paštu.

 Prie „Senojo pašto“, greta kavinės „City Coffee“ ir naujausios kurorto meno erdvės „Druskininkų kultūros Lelija“ (V. Kudirkos 39),  gegužės 9-ąją „nukrito“ skulptoriaus Dano Aleksos sukurtas objektas – tarsi kosmose skriejančio M. K. Čiurlionio vardu pavadinto asteroido antrininkas. Tikrasis žvaigždynų svečias, apie aštuonių kilometrų skersmens asteroidas „2420 Čiurlionis“ – vis dar suka elipses kažkur tarp Jupiterio ir Marso, o šis kūrinys, įgavęs M. K. Čiurlionio veido bruožus, meno iškalba kviečia patirti ir vienos šimtosios sekundės svarbą mūsų likimuose...

 K. K. Šiaulytis. Modernios architektūros 

Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka

K. K. Šiaulytis. Skulptoriaus 

Dano Aleksos kūrinys: „0,01 sekundės“

K. K. Šiaulytis. Stela „Karūnos“ 

Gydyklų parke. Skulptoriai: Dalia Matulaitė 

ir Vladimiras Stankevičius

K. K. Šiaulytis. Senosios medinės architektūros sakmės...

K. K. Šiaulytis. Poilsis Karolio Dineikos parke

 Publikacija skelbiama

 laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2026, Nr. 24. 

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

36294-2026-06-17-druskininku-imaginaciju-pyne-vasaros-akimirka

NUO VASARIO IKI VASAROS

K. K. Šiaulytis. Vilnius, Justiniškės. 

Varnos sparnų pėdsakas sniege ant Buivydiškių

 ežerėlio ledo. Fotografija. Vasario 26, 15 val. 25 min.

Kęstutis K. Šiaulytis

NUO VASARIO IKI VASAROS

 Mūsų žodyne, kai tik pradeda pastogių ledokšniai varvėti, pusnin papsėti, akmenin teškenti, samanon lepšenti – prabunda keistavardis vasaris, bet, negi tą mėnesį varviu ar lašeliniu praminsi... Saulė ardo, purena sniego kauges, pajuosta medžių lajų grafika, jų viršūnėse kovai garsiakalbiu pavasarį ulioja – tuoj laužys šakas naujam lizdui. Kovas (mėnuo) – sniegynų artojas. Bet ir kovas – paukštis – nartus žemdirbys: įšalas vos atitirpo, o jau, tarsi kardu – snapu žemę kedena. Balandžio bendravardžiai – karveliai: keršulis, purplelis, uldukas, tarsi atidūs pamiškių bankininkai – neskubriai burkuoja, brinkstančius krūmokšnių pumpurus skaičiuoja: „Burksta, brinksta milijonai, burksta, brinksta bilijonai...“ Pavasaris įpusėjo, bet neskubam megztinių, šalikų kandims dėvėti perleisti. Kiekviena nauja diena gali būti atvirkščiai įnoringa praėjusiai – vakar išsirengei, šiandien vėl po ausine kepure slepiesi... Parskridę gandrai kelias dienas vėjų apardytus lizdus tvarko, o tada, užvertę galvas triūbija, debesis gąsdina: „Kle-kle-kle, paberkit varrrlių! Ir žalių ir rrrraibų!“ Tie, pyktelėję, ir šaltų kruopų dribteli, o kai gerai nusiteikę – gandrų surdutus skalbia, akvareliniais rūkais padanges nulieja. Pagaliau, vieną rytą, tarsi kokiai šventei, paupių ievų šakos baltomis apykaklėmis pasipuošia! Gal lakštingalos  jas nunėrė? Tuo pat metu, raktažolės geltonas melodijas skimbčioja, žvangina – bet jas girdi, matyt, tik vandenų riteriai – ausuotieji kragai. Trubadūras gegužis nuo ryto iki vakaro paukščių balsais žmonėms ūpą kelia. Kikiliai linksmina: „Vikriau, narsiau, kiečiau – nepasiduooosim!” – akimirkai nutilę, tuoj vėl ir vėl šūkį kartoja. Bet... Eglių viršūnėse vakarojančio strazdo giesmininko, jau nieks nebesiklauso – mūsų televizoriai savo pasakas seka...

K. K. Šiaulytis. Druskininkai. 

Saulė ir medžių šešėliai braido po Ratnyčios 

smėlius. 2026 gegužės 15. Akvarelė.

K. K. Šiaulytis. Dusetos.

 Sartų ežero pakrantėje. Girdžiu parskridusių

 kirų klegesį. Akvarelė, 2026 kovo 25

K. K. Šiaulytis. Vilnius, Justiniškės.

Klevuose jau teka sula, bet Buivydiškių ežerėlis 

dar su ledo kauke... Akvarelė, 2026 kovo 16

K. K. Šiaulytis. Druskininkai. 

Ratnyčios juodalksnių gvardija neskuba 

sužaliuoti. 2026 gegužės 15. Akvarelė

K. K. Šiaulytis. Druskininkai. 

Žvilgsnis iš po didžiosios pušies, prie „Eglės“ 

tvenkinio. 2026 gegužės 25. Akvarelė 

Straipsnis, akvarelės publikuojamas

 laikraštyje "LIETUVOS AIDAS". 2026, Nr. 21.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

36182-2026-05-27-nuo-vasario-iki-vasaros

TURTINGŲ, TURININGŲ NAUJŲJŲ METŲ!

K. K. Šiaulytis. Laimingų, turiningų Naujųjų Metų! Akrilas, 18 x 24

Kęstutis K. Šiaulytis

TURTINGŲ, TURININGŲ

 NAUJŲJŲ METŲ!

 Gal, tik kokią devintą žiemos šventmečio dieną, jau naują, 2026-ųjų kalendorių atvertus, pagaliau ir tikra žiema prasidėjo. Kažkur prisisiurbęs sniego į Lietuvą plūstelėjo nartus ciklonas, vijurku siausdamas, per vieną naktį medines trobas, mūriukus ir begaražius automobilius baltomis kupromis užgriuvo, pušis, egles berankoviais kailiniais apvilko, o vieškeliuose, tik kilometrų stulpelius vėpūtynuose kyšoti paliko. Kaimiečių nuostabai, nuo rugpjūčio vidurio ištuštėję sodybų gandralizdžiai vėl kupliomis gūžtomis tapo – tik raudonų snapų ten nesimatė. Bet, kol nepasibeldė darbo pirmadienis, magėjo dar kartu su Kristijono Donelaičio „Metų“ herojumi tarti:

 ... „vėl bensyk su padėjimu dievo

Išmiegot ir sąnarius atgaivinti galėjom.

Ak! kieksyk aš, rūpesčių visų neminėdams,

Ištisas ir užklots krankiau pas kakalį šiltą.

Ak! Kad būt ilgiaus žiema pas mus pasilikus,

Ir kad vis miegot mums būtų sviete paskirta!”

 Dabartiniais laikais, namų „kakalis“, vienam – tai spalvaraibis televizorius, kitam – klavišų karoliais apsikaišęs kompiuteris, trečiam – maigus telefonas. Tačiau tą nuostabų snygio rytą ne visi panoro  elektroninių sapnų pataluose vartytis. Pabudo nordiškasis genas – nosį šaltyje grūdinti. Į nuosavą kiemą seniūnijos neprisišauksi – patiems smagu nuo priebučio iki vartelių šiūpelėmis sniegą šinkuoti, per aukštas pusnis sodan nubristi, ten užsibuvusius kiškius baidyti. Linksma stebėti kaip papustę padus miškelio kryptimi skuodžia pilki kailinukai, nuo seno klevo šakos pabyra šarkos sparnu užkliudyta sniego sauja, pro vėjo genamų debesų eketę žvilgteli popietinė saulė – regai atsiveria geltonai oranžine šviesa švytinti kitapusybė.

 Tačiau, lyg koks būrų prievaizdas jau zvimbia kišenėj naujienų prisiuostęs mobilusis vabalas, atrodo tuoj sprogs – failuose nebetelpa karštos ir DI sukonstruotos žinios! Beje, tarp jų suradau ir naudingą patarimą: jei nori pagauti kiškį, reikia tik druskos užberti jam ant uodegos – žvairakis pats kris tau į glėbį.

K. K. Šiaulytis. Susitikimas Vilniaus

 senamiestyje. 2012. Humorografija

K. K. Šiaulytis. Karšto grogo taurė. 2023. Humorografija.

K. K. Šiaulytis. Žiemašventis Druskininkuose. 2019. Iliustracija.

K. K. Šiaulytis. Žiemoja Šauklių riedulyno 

muflonai. Salantų regioninis parkas. 2025. Iliustracija.

Publikacija laikraštyje

 "LIETUVOS AIDAS" 2026, Nr. 2.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

35447-2026-01-15-turtingu-turiningu-naujuju-metu

ŽAKAS LIPŠICAS DRUSKININKUOSE. Žvilgsnis į XX-ojo amžiaus dailę

K. K. Šiaulytis. Žakas Lipšicas.

 Portretinis škicas nupieštas stebint filmą 

apie skulptorių. Akvarelė, 24 x 32.

Kęstutis K. Šiaulytis

ŽAKAS LIPŠICAS DRUSKININKUOSE. 

Žvilgsnis į XX-ojo amžiaus dailę

 Druskininkų miesto muziejuje, štai jau antras mėnuo veikia (iki rugsėjo 30) ilgai laukta paroda „Sugrįžtu į Druskininkus“. Nedidele savo kūrybos dalele į gimtąjį miestą parsirado pasaulinio garso skulptorius Žakas Lipšicas – Jacque Lipchitz (Chaim Jacob Lipchitc, 1891 08 22-1973 05 16). Simboliška – šiais metais, Druskininkai yra Lietuvos kultūros sostinė, miestas mini Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Čiurlionis gimė rugsėjo 22-ąją, o apsilankę muziejuje rugpjūčio 22-ąją, pagerbsite Jacque Lipchitzą. Jo biografiją, gyvenimo kelio aprašymą rasite visose enciklopedijose, aptiksite tekstų apie draugystę su XX-ojo amžiaus didžiaisiais: Pablu Pikasu (1881-1973), Amedeo Modiljaniu (1884-1920), Diegu Rivera (1886-1957), Chaimu Sutinu (1893-1943). Žinia, geriau dailininką pažinsite tyrinėdami jo kūrybą, o šį kartą – reta galimybė pabūti šalia originalų: skulptūrų, litografijų, piešinių, kurių linijose, formose, varyje ir bronzoje įkurdinta menininko energija. Ekspozicijoje – modernizmo klasikos artefaktai, kubistiniai šedevrai („Grojantis gitara“), „Prometėjo“ temos litografijos. Stebėdami šiuos darbus tarsi žvilgtelsite į skulptoriaus dirbtuvę praėjusio amžiaus Paryžiaus Monparnase, patirsite menininko kūrybinių ieškojimų aistrą.

Gretimoje muziejaus salėje rodomi mažiau žinomo dailininko Theo Tobiasso darbai. Theo Tobiasse (Tobias Eidesas, 1927-2012), žydų kilmės Prancūzijos dailininkas, vaikystėje gyvenęs ir Lietuvoje, Kaune. Laikraščio skiltyje per maža vietos net išvardinti visas šio dailininko kūrybos sritis, veiklas, parodas, pasiekimus. Tačiau, ir tos kelios čia eksponuojamos Tobiasso litografijos, tapyba – tarsi spalvinga paletė atveria permainingai žavų Europos dailininkų, meno prekeivių, galerininkų, kolekcininkų sambuvį.

 Žako Lipšico ir Theo Tobiasso darbus į Druskininkus atvežė Samuelis Tacas (Shmuelis Tatzas), Lietuvoje gimęs, augęs, mokęsis, dabar JAV gyvenantis gydytojas. Autobiografinėje knygoje „Trigubas gyvenimas“ S. Tacas rašo: „Norint suprasti kūrinį, įsigilinti, reikia prie jo praleisti daugiau laiko, dar kartą ir dar kartą prie jo sugrįžti“. Matyt todėl, šios ištarmės autorius ryžosi įsigyti, kolekcionuoti savo mėgstamiausio dailininko, Chaimo Sutino darbus. Brangus malonumas! Tačiau S. Tacas savo rinkinį dar pildo ir Sutino bičiulių – kitų litvakų dailininkų kūriniais. Ši jo kolekcija saugoma namuose, Niujorke, vadinama „Sutinas ir jo draugai“, yra didžiausias pasaulyje privatus litvakų dailininkų kūrybos rinkinys.

K. K. Šiaulytis. Ž. Lipšico skulptūra 

”Prometėjas smaugiantis erelį”.

Škicas, akvarelė, 24 x 32.

K. K. Šiaulytis. Ž. Lipšico skulptūra 

“Moteriška meilė”. Škicas, pieštukas, 24 x 32.

K. K. Šiaulytis. Muziejaus erdvėje – 

Ž. Lipšico skulptūra “Arfininkai”. 

Akvarelė, 42 x 29,7

K. K. Šiaulytis. Ž. Lipšico kūrinių 

ekspozicijoje. Akvarelė, 42 x 29,7

K. K. Šiaulytis. Žiūrovė prie

 Theo Tobiasse litografijos 

„Žmogus juodais drabužiais

 ir šokėjas autobuse“, 1968.

Akvarelė, 32 x 24

Straipsnis publikuojamas laikraštyje

 "LIETUVOS AIDAS", 2025, Nr.31.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/

article/34557-2025-08-13-zakas-lipsicas-druskininkuose-

BIRŽELIO SECESIJA

K. K. Šiaulytis. Vilniečiai Bernardinų sode,

 tarp žydinčių dekoratyvinių svogūnų. Akvarelė

Kęstutis K. Šiaulytis

BIRŽELIO SECESIJA

 Neapsirikite, šis tekstas, pašnekų esė – ne apie Seimo vasaros sesiją. Dėlioju žodžius, tarsi mozaikos akmenėlius, nedideliam opusui apie nepaprastą meno istorijos reiškinį – moderno epochą, dar žinomą „jugendstil“, „art nouveau“, „secesija“ (lot. secessio – atsiskyrimas, pasišalinimas) ir kitais vardais. Tas nepaprastai veržlus, jaunatviškai svajingas architektūros bei vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinijos laikas reiškėsi Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje bemaž nuo 1880-ųjų, o savo pergalingą Europos estetinio užkariavimo žygį baigė prieš šimtą vienuolika (111) metų – tada, 1914-aisiais, kai prasidėjo kitoks – patrankų karas. Tai buvo galingas meninis judėjimas, suvienijęs dailininkus ir meno teoretikus siekiančius sukurti naują, visa ką apimantį kūrybos stilių, kuris nutrauktų XIX amžiui būdingą eklektikos marginaliją, sauso akademizmo, pavargusio natūralizmo klystkelių kelionę. Žodis „secesija“ buvo tarsi iššūkis – atsiskiriame nuo bergždžios praeities! Vis tik, meno istorikai moderno tapytojų kūryboje įžvelgia prancūzų impresionistų, britų prerafaelitų įtaką, savitą romantinio, simbolistinio mąstymo tąsą.

 Aptardami moderno dailę studentų auditorijose, profesoriai svajingai linksi galvomis, dūsauja, rausta rodydami kai kurių to meto tapytojų drobių reprodukcijas. Tokios paskaitos metu ekranuose plaukia grakščių, tąsių linijų pynės, šoka dailios, paslaptingos moterys įsisupusios šalių debesyse, žydi violetiniai irisai, kuklios rožės ir šlovingi bijūnai. Kas domėjosi moderno daile, jau niekada nepabėgs nuo tų užburiančių plastikos kerų – kiekvienas pavasaris su grįžtančiais paukščiais, alyvų žiedynų svaigios pavakarės, kaip ir ištįsę birželio žolijos želmenys, kiliminiais žiedynais pasklidę laukai, visada prabils jugendo – jaunystės pajauta.

K. K. Šiaulytis. Bernardinų sodo bijūnai. Akvarelė

K. K. Šiaulytis. Druskininkai.

 Secesinės Švendubrės pušys. Akvarelinis škicas

K. K. Šiaulytis. Skvarbus siluetas. Škicas

K. K. Šiaulytis. Pakeliui į skaitmeninę epochą. 

Vilnius, Sapiegų parkas. Akvarelė

Pašnekų esė publikuojama

 laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2025, Nr. 23.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

34163-2025-06-18-birzelio-secesija

Mūsų M. K. Čiurlionio metai

K. K. Šiaulytis. Čiurlionių sodyba –

 M. K. Čiurlionio namai-muziejus.

 Akvarelė nutapyta 2004 metais, 

M. K. Čiurlionio plenero metu. 29,7 x 42

Kęstutis K. Šiaulytis

Mūsų M. K. Čiurlionio metai

  Visa Lietuva mini genialiojo muziko ir dailininko jubiliejinius metus. Džiaugiuosi „Lietuvos aido“ iniciatyva paskelbti eilę akvarelinių reportažų skirtų M. K. Čiurlioniui.

 Druskininkuose, M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje, 2025 metų gegužės 17-ąją, šeštadienį, Europos muziejų nakties pavakarėje, atidaryta mano akvarelių paroda „UŽ LAIKO RIBŲ“. Nepaisant lietaus, kaip visada, o ypač savaitgaliais migdančio, į parodos atidarymą atvyko didelis būrys nesirengiančių anksti prigulti. Tai iškilių druskininkiečių bei šaunių vilniečių, meno žinovų publika. Vilniečių tuntą atsivedė žurnalistas Juozas Šalkauskas. Parodos atidarymo metu jo deklamuoto Jurgio Zauerveino eilėraščio „Lietuvininkai mes esam gimę“ posmai drebino parodų saliukės langus ir klausytojų širdis. Muziejaus direktorė Regina Stankevičienė bei parodos kuratorė Sigita Rundytė sveikino susirinkusius, pakvietė dalyvauti kituose šios nakties renginiuose.

 Dar nesutemus, Čiurlionių sodybos obelyne, medžių šakose dūzgiant, varvant lietaus bitėms, atidaryta lauko paroda „ČIURLIONIŲ ŠEIMOS PALETĖ“. Ekspozicijos stenduose savitai pateikta vizualiai patraukli informacija apie gausią Čiurlionių šeimą – kompozitoriaus tėvus, brolius, seses.

 Kiek vėliau, muziejininkė Sigita Rundytė atvertė dar vieną šios sodybos, šių jaukių, kūrybingų namų būties puslapį – pristatė edukacinę programą „Čiurlionių šeimos žaidimai“. M. K. Č. turėjo net aštuonis brolius ir seseris! Kasdienės žaismės netrūko, anais – beteleviziniais laikais...

 Tą lietaus garsų pavakarę, muziejuje skambėjo ir moderni muzika – Ignazo Schicko (Vokietija) eksperimentinis garso performansas patefonams „Abstract Plunderphonics”.

 Post scriptum (P. S.)

 Jau dėliodamas šio reportažo pastraipas sužinojau, kad muziejus netrukus pristatys savo naujausią leidinį – solidų albumą „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“. Knygos autorės: Regina Stankevičienė, Aušra Sedlevičiūtė, Sigita Rundytė, Jolanta Jurkonienė, Monika Alseikaitė-Kisielienė, Aistė Mišinytė.

P. S. S.

Gegužės 31-ąją M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje prasideda 60-asis festivalis „Fortepijoninės muzikos vasara Druskininkuose“!

P. P. S.

Mano akvarelių paroda veiks iki liepos 13 dienos. „UŽ LAIKO RIBŲ“ – tai ne parodoje eksponuojamų darbų temos nusakymas, tai žodžiai, kuriuos mintyse vis ištariu žvelgdamas į M. K. Čiurlionio kūrinius. Tikiuosi, kad ir mano akvareliniuose atspindžiuose – Nemuno, Ratnyčios, Dainavos peizažuose, žiūrovai pajaus tą belaikiškumą, amžinybės dvelksmą, atsiveriantį šio krašto gamtovaizdžių misterijoje, įamžintą mūsų dailės ir muzikos genijaus kūryboje. Dalis parodos darbų – Vilniaus, Plungės, Rietavo, Palangos, Varšuvos kraštovaizdžių motyvai, yra tarsi M. K. Čiurlionio gyvenimo kelionių prisiminimas.

K. K. Šiaulytis. Vilnius. 

Namas P. Vileišio rūmų ansamblyje Antakalnyje. 

Šiame pastate 1907 01 09  surengta pirmoji 

lietuvių dailės paroda. 2022. Akvarelė, 42 x 29,7

K. K. Šiaulytis. Druskininkai. 

M. K. Čiurlionio namų-muziejaus parodų galerija.

 2025. Škicas, 24 x 32. Piešta iš Čiurlionių namelio verandos.

K. K. Šiaulytis. Vilnius.

 „Čiurlionio namų“ bromos. 2025. Akvarelė, 29,7 x 42

Reportažas publikuojamas 

laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2025, Nr. 20.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje -

https://www.aidas.lt/lt/kultura-

menas/article/34041-2025-05-28-

musu-m-k-ciurlionio-metai

 

DRUSKONIO PRELIUDAI

K. K. Šiaulytis. Druskininkai. 

Žvelgiu į Čiurlionių sodybą. 2004. 

Akvarelė sukurta

 M. K. Čiurlionio plenero metu. 29,7 x 42

Kęstutis K. Šiaulytis

DRUSKONIO PRELIUDAI

 Žvelgiu į M. K. Čiurlionio paveikslo „Preliudas“ (1908?) reprodukciją. Šiame kūrinyje skleidžiasi nuostabi ežero vizija: neramiose bangose baltuoja laivelių burės, tolimame krante rymo besileidžiančios saulės galva su iš jos sklindančiais spinduliais, aukštyn strėlėmis kyla septynių medžių lajos. Ežerėlis įrėmintas tarsi natų vinjetėje – abstrakčiu ornamentu, kuriame vis tik galima įžvelgti žemės rėžius, medžių grupes, vieškelius, net namelius simbolinio pusiasalio pakrantėje. Paveikslo kairėje, lyg debesys, lyg kokie žiūrovai iš anapus, kyla žmonių figūriniai siluetai. Kompozicijos puslankis atskleidžia paslaptį – visa tai, yra ištisas nedidelis pasaulis, šviesos planeta.

 Gal šiame paveiksle Čiurlionis pavaizdavo savo vaikystės pasaką prabėgusią Druskonio ežerėlio pakrantėse? Čia, kur slėpingi vandenys gundė keliauti, išplaukti luotu saulėlydin, kur iš gelmių kilo lelijos, glūdumos kvietė žvejonės nuotykiams, maudynių žaismei. Debesų atspindžių miražai, vėjų dūksmo bangos, ledo šarvas žiemą ir pavasarinio tirpsmo upeliai skubantys susirinkti ežerėlyje – tai gamtos reginių poezija, legenda, kuri vėliau, lyg zodiako Vandenio upokšnis liejosi M. K. Čiurlionio muzikoje ir dailėje.

 Įsikūrę Druskininkuose Čiurlioniai gyveno nuomotoje sodyboje rytinėje Druskonio pakrantėje, netoli ir dabar dar čia esančios garsiosios Šokančios pušies. Tik vėliau, kai M.K. Čiurlionis jau mokėsi Varšuvoje, tėvai įsigijo namus jau kitame ežero krante, kur dabar yra kompozitoriaus, dailininko memorialinis muziejus.

M. K. Čiurlionis. "Preliudas" 1908 (?).

Skenuota iš albumo "Čiurlionis", 1981.

Kūrinys, kuris paskatino mane kitaip pamatyti Druskonio ežerėlį.

 K. K. Šiaulytis. Pavasario rytas Druskininkuose, 

M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje. 

2025. Akvarelė, 32 x 24

K. K. Šiaulytis. Druskonio pakrančių pasaka.

 2025. Akvarelė, 29,7 x 42

K. K. Šiaulytis. Druskonio Šokanti pušis. 

2014. Akvarelė, 32 x 24

K. K. Šiaulytis. Druskonio beržų fleitos.

 2025. Akvarelė, 29,7 x 42

Straipsnis publikuojamas laikraštyje "LIETUVOS AIDAS" 2025 Nr. 19.

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

34004-2025-05-21-druskonio-preliudai

K. K. Šiaulyčio akvarelių paroda "UŽ LAIKO RIBŲ"

UŽ LAIKO RIBŲ

Šis mano akvarelių parodos įvardinimas, tai ne čia eksponuojamų darbų temos nusakymas, tai žodžiai, kuriuos mintyse vis ištariu žvelgdamas į M. K. Čiurlionio kūrinius. Vis tik, tikiuosi, kad ir mano akvarelėse vaizduojančiose Nemuną, Ratnyčią, Dainavos peizažus, žiūrovai pajaus tą belaikiškumą, amžinybės dvelksmą, atsiveriantį šio krašto gamtovaizdžių misterijoje, įamžintą mūsų dailės ir muzikos genijaus kūryboje.

 Parodoje tarsi skleidžiasi dvi akvarelinės kelionės – viena, Druskininkų krašto žaliosiose pušynų gelmėse, kita, su M. K. Čiurlionio gyvenimu susijusių reginių erdvėse. Visos čia rodomos akvarelės sukurtos plenere, tiesiogiai pasineriant vandenų tėkmės tyloje ar klausantis vaizduojamo miesto šurmulio.

 M. K. Čiurlionio kūryba, mane, kaip ir visus Lietuvoje besidominčius daile lydi nuo mokyklos suolo. Praeito amžiaus septintajame, aštuntajame dešimtmetyje jo tapyba buvo plačiai pristatoma šalies periodiniuose leidiniuose, publikuojama atskirais reprodukcijų lakštais, atvirukų rinkiniais, kurie spausdinti net 50-70 tūkstančių tiražu. Vaikystėje, sekdamas Čiurlioniu esu nutapęs keletą fantazijų, dabar, jaučiu, esu šio didžiojo dailininko paviliotas matyti Gamtos slaptingą prigimtį.

Kęstutis Kazys Šiaulytis

K. K. Šiaulytis. Druskininkai. M. K. Čiurlionio namų-muziejaus

 parodų galerija. 2025. Škicas, 24 x 32. 

Piešta iš Čiurlionių namelio verandos.

 Druskininkuose, M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje 2025 metų gegužės 17 dieną, Muziejų nakties pavakarėje, atidaryta mano akvarelių paroda „UŽ LAIKO RIBŲ“. Nepaisant kaip visada migdančio lietaus, į parodos atidarymą  atvyko didelis būrys nesirengiančių anksti prigulti. Tai iškilių druskininkiečių ir šaunių vilniečių, meno žinovų publika. Tarp svečių – Druskininkų savivaldybės tarybos narys, generolas Česlovas Jezerskas, meno mecenatas Antanas Gedvilas su vaikaite jau besimokančia dailės, visur suspėjantis meno parodų organizatorius Andrius Mosiejus su savo Dalia ir draugų būriu. Vilniečių meno žiniuonių tuntą atsivedė žurnalistas Juozas Šalkauskas. Parodos atidarymo metu jo deklamuoto Jurgio Zauerveino eilėraščio „Lietuvininkai mes esam gimę" posmai drebino parodų saliukės langus ir klausytojų širdis.

Parodos kuratorė Sigita Rundytė ir muziejaus direktorė Regina Stankevičienė sveikino autorių ir susirinkusius, pakvietė visus dalyvauti kituose šios nakties renginiuose.

 Saliukėje eksponuoju 23 akvareles

Juozas Šalkauskas skaito „Lietuvininkai mes esam gimę"

Parėjome iš lauko ekspozicijų 

fotografuotis atminčiai koks šaltas buvo šių metų gegužis.

Nuotraukoje iš dešinės: parodos kuratorė Sigita Rundytė,

 muziejaus direktorė Regina Stankevičienė, 

aš ir Dalia Šiaulytienė.

Juozas Šalkauskas, aš ir Česlovas Jezerskas

Antanas Gedvilas, jo vaikaitė ir aš

Juozas Šalkauskas ir akvarelininkė Elma Šturmaitė

Tarp Dalios ir meno mylėtojos Monikos

\

Su kolega Gintaru Kraujeliu šalia 

Vytauto Ciplijausko tapyto M.K. Čiurlionio portreto