K.K.Šiaulytis. Aukciono salė. 2014. Škicas
K.K.Šiaulytis. Aukciono vadovė Simona Makselienė. 2014. Škicas
XXXII Vilniaus aukcionas.
Pastebėjimai
Dailės kūrinių
aukcionai – įdomus kultūros reiškinys. Jų metu, meno kūriniai – tapybos, grafikos
darbai, akvarelės, škicai, seni žemėlapiai, skulptūros - tarsi išnyra iš
niekur, beveik nežinomi, nematyti, o vis tik ilgai puoselėti asmeninėse
kolekcijose, kur praleido dešimtmečius užimdami garbingas namų erdves,
prižiūrimi, vertinami nedidelio rato žmonių.
Kita aukcionų buvimo
reikmė - galimybė pamatyti dailės kūrinius kitaip
nei muziejuje - įvertintus skaičiais (kurie nurodo litus ar eurus), o subtiliau
tariant - meno rinkos, kultūros industrijos aspektais.
Toks, atrodytų, komercinis
renginys, gal būt turėtų priminti mugę, tačiau Tolerancijos centro salėje vykęs
XXXII- asis Vilniaus aukcionas, kuriame dalyvavau kaip smalsaujantis kolega,
mano nuomone, buvo labiau panašus į gerą spektaklį.
Pradžia – 18 valandą (2014 05 30). Puošnioje salėje plačiu ratu pasklidę žiūrovai-dalyviai, o prieš juos, improvizuotoje
scenoje, su mikrofonais ir kompiuteriais įsikūrę aukciono organizatoriai. Bet
pastarieji - ne pagrindiniai numatomos pjesės herojai - tapybos drobės, piešiniai,
akvarelės bei žiūrovai - štai tikrieji šios dramos dalyviai. Aplink salę
išdėstyti, ant molbertų eksponuojami paveikslai, atlieka tarsi scenografijos
funkciją, bet, atėjus laikui, jie pasirodo scenoje kabančiame ekrane (taip buvo pristatyti 100 meno darbų) ir kaip spektaklio veikėjai. Tuomet salė prityla, paveikslai, kartu su visais žiūrovais, nuščiuvę laukia - kas iškels aukciono dalyvio numerį, o gal atsiras net besivaržančių, pasiūlys geresnę nei
pradinė, kainą. Didžioji dalis žiūrovų yra tiesiogiai suinteresuoti salėje
vykstančiu performansu: tai parduodamų meno kūrinių savininkai (be dirbtinės
vaidybos emocijas išgyvenantys aktoriai), ir kita grupė žiūrovų-aktorių - kolekcininkai,
pasiruošę kovoti dėl savo išsirinkto meno kūrinio. Tretieji salės dalyviai – šiaip
meno žinovai, smalsuoliai, bet ir jie nėra tik abejingi žiūrovai.
Man buvo įdomu,
kaip seksis aukcione A.Žmuidzinavičiaus, V.Kisarausko, A.Martinaičio drobėms, M.Dobužinskio, S.Romerienės, G.Bagdonavičiaus škicams,
piešiniams.
Pastarojo autoriaus
nedidelis akvarelinis škicas sukurtas 1930 m. Kražių apylinkėse, man pasirodė ypač iškalbingas, daug pasakantis
apie patį autorių, būsimą jo kūrybos kryptį.
Stebėdamas aukcioną,
matyt pagautas meninio sūkurio, ir aš brūkštelėjau keletą škicų - dalyvių bendravimo akimirkų
ir portretų.
post scriptum
Internete radau
Aukciono katalogą, jame skelbiami visi pasiūlyti aukcionui dailės kūriniai, nurodomos darbų kainos:
http://www.menorinka.lt/catalog.php
Vartydamas
katalogą, A.Žmuidzinavičiaus drobėje „Audrotas saulėlydis Kuršių Nerijoj“ (1938
m.) pastebėjau įdomią detalę - lietaus fone nutapytą tornado sūkurį,
tokį kreivą ragą virš Kuršių marių. Ar nebus tai pirmasis ir vienintelis šio
gamtos reiškinio (tornado) vaizdavimas Lietuvos tapyboje?
http://www.menorinka.lt/images/works/20140513113158.jpg
K.K.Šiaulytis. Prie pulto. 2014. Škicas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą