K.K.Šiaulytis. Žvėrynas. Trejų durų namas Vytauto gatvėje.
2018. Akvarelė. 29,7 x 42
Kazys
Kęstutis Šiaulytis
Akvarelės,
škicai ir tekstas
Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių,
pasižvalgymai Lietuvoje
Žvėryno metų laikai. Ruduo
Nuo seno, Vilnius, atsidavęs Neries ir Vilnios
globai, apsiaustas žalių kalvų, pušynų, ąžuolynų šilais ir mūsų lakais auga
kaip savitas, gamtos vertybes tausojantis miestas.
Vilnietiška miesto architektūros ir gamtos
jungtis bene savičiausiai skleidžiasi Žvėryno namijoje (pastarąjį žodį vartoju
vietoje įkyrios, klaidinančios sąvokos “mikrorajonas”). Ši namija kūrėsi
ypatingoje erdvėje, už Neries linkio, tarp upės tėkmės ir aukšto Karoliniškių
(Karališkojo?) plokščiakalnio vešėjusioje šventgirėje, kur kažkada vyko
Lietuvos valdovų, karalių, kunigaikščių medžioklių misterijos. Istoriniai
dokumentai liudija, laukinių, medžioklėms skirtų žvėrių aptvarai – “žvėrinčiai”, buvo įkurti
dabar šį vardą paveldėjusioje miesto dalyje bei Vingyje. Abipus Neries
stūksojusiose sengirėse glaudėsi ir miško pilaitės. Tad, Žvėryno namijos
pradžia sietina su šlovingųjų šimtmečių valdovų medžioklių dvaru.
Žvėryno gatvėms suteikti kunigaikščių
Traidenio, Treniotos, Liubarto, Kęstučio, Vytauto, Birutės, Vykinto vardai, kaip
ir gamtiniai: Pušų, Liepyno, Gervių, Sakalų, Erelių, Gulbių, Lokių, Stirnų,
Lapių, Stumbrų, Vilkų, Elnių, Lūšių, Bebrų, Danielių pavadinimai primena
vilniečiams senuosius laikus, gaivina miesto legendas. Rašytojo, garsiojo
Baublio saugotojo Dionizo Poškos, poeto Adomo Mickevičiaus, Kompozitoriaus
Stanislovo Moniuškos, istorikų Teodoro Narbuto, Juozapo Ignoto Kraševskio
vardai taip pat kuria atminties jungtį su praeitimi, kai lietuviams gamta buvo ir
namai, ir tėvynė.
A.Mickevičius poemos “Ponas Tadas”
ketvirtojoje dalyje “Diplomatija ir medžioklė” dainingomis eilutėmis pasakoja
Vilniaus įkūrimo legendą:
“Tie medžiai kunigaikščių Lietuvą dar mena!”…
Poetas
prisipažįsta:
“Ir aš esu tiek daug saviems miškams
skolingas!
Šaulys ne koks, medžioklėj laimės
neieškojau;
Draugų pašiepiamas,
aš svajones medžiojau.“
Matyt, panašaus pašaukimo vedini, šiandien Vilniaus Antakalnio,
Užupio, Žvėryno gatvėmis, paupių krantinėmis, takais takeliais klajoja šių
dienų romantikai, atpažindami sostinės – Geležinio Vilko miesto pradžią,
stebėdami metų laikų kaitą, dienos ir nakties šviesų žaismę, tirdami
urbanistikos ir gamtos dermę. Net eiliniai praeiviai Vilniuje dar gali patirti
A.Mickevičiaus poemoje aprašytą nuotykį:
„Aplink ir vėl ramu. Tiktai į drevę seną
Genys, žieve lengvai bekopdamas, stuksena.
Nuskrido; vėl sukiojas liemeniu šakotu,
Lyg vaikas slepiasi, kad auklė jo ieškotų.“
Žvėryne visus metus
gali stebėti linksmų paukščių būrius: vėlyvą rudenį, žiemą aplink miestelėnų
įrengtas lesyklėles sukasi čiauškančių alksninukų, zylių, sniegenų rateliai,
pavasariais jau ir varnėnų žvalūs pulkeliai įsikuria sodybų kaimynystėje, o
vasarą, norint atpažinti visus paupio šabakštynuose, gluosnynų guotuose
giedančius chorus, jau reikia būti ornitologu...
Ruduo Žvėryno namiją išpuošia tarsi sostinės senamiestį
pasitinkant turizmo sezoną. Kur pažvelgsi – senų klevų kamienų kreivės lyg
juodi žaibai skrodžia geltonai raudonus, ugninius lapijų kupolus, kitur, jau
nuplikusios medžių, krūmų šakos tarsi makabriški, gyvi ornamentai raizgo
pastatų kraigus, rangosi už tvorų, braunasi į sodelių pavėsines, verandas. Puošnus visokių vijoklių purpuras, violetas, skaistus raudonis tviska kiemuose, apiberdamas vis dar
žalius žolynų lopus.
Žiemos link, Žvėryno
gatvių klajūnų žvilgsniui kasdien atsidengia naujos, tik šiai Vilniaus daliai
būdingos reginių scenos: dylanti medinės
architektūros, priemiesčio sodybų, vilų gyvensenos stilistika ir naujų,
modernių pastatų siluetų melodijos...
Prasideda žiema, Žvėrynas
tuoj apsigaubs baltomis skaromis...
K.K.Šiaulytis. Vingio pėsčiųjų tiltas per Nerį, žvelgianti iš Žvėryno.
2018. Akvarelė. 24 x 32
K.K.Šiaulytis. Akmuo su Gedimino stulpais Žvėryne, Neries pakrantėje.
2014. Škicas akvarele. 24 x 32
K.K.Šiaulytis. Ruduo prie tvenkinio Latvių gatvėje.
2018. Akvarelė. 24 x 32
K.K.Šiaulytis. Vytauto gatvės spalvos.
2018. Akvarelė. 24 x 32
K.K.Šiaulytis. Neries krantinė Žvėryne ties Geležinio Vilko tiltu.
2018. Akvarelė. 29,7 x 42
