DUSETŲ PADANGĖJE – SLAPTIEJI PIEŠĖJAI

 Grupė „Slaptosios Piešėjų Draugijos“ 

dailininkų, parodos atidarymo metu. 

Dusetų dailės galerijos foto.

Kęstutis K. Šiaulytis

DUSETŲ PADANGĖJE –

 SLAPTIEJI PIEŠĖJAI

 Nors ir slapukaujanti, bet visoje Lietuvoje jau žinoma vilniečių dailininkų grupė „Slaptųjų Piešėjų Draugija“, vieną šio pavasario dieną, tarsi Aukštaitijos erdvių išsiilgusių gervių pulkas, sulėkė į Dusetas. Nusileidę Sartų ežero pakrantėje, klegėdami suguro į Dusetų kultūros centro rūmą, kur, savo plačiais sparnais-piešiniais nuklojo visas Dailės galerijos sienas... Atskraidintoje vilniečių kūryboje – baltuose, kai kur akvarele pašlapintuose, anglimi paišinuose lakštuose, vingriomis linijomis, pastelių, sepijų, sangvino pustoniais nardo apnuogintos žmonių figūros. Tai – aktų paroda. Jos anotacijoje skamba tokia SPD kūrybinės veiklos formulė: „Ši kūrybinė raiška – tai sena fundamentali dailės meno tradicija – žmogaus figūros, kuria išreiškiama metafizinė pasaulio tvarka, vaizdavimo tradicija.“

 Kiek netikėta, šiais, modernizmo ir kitų „izmų“ figos lapais prisidengusių menų laikais, dailės parodoje pamatyti tikrą, nuogą piešinio meistrystę! Savo kūrinius čia rodo 23 SPD autoriai. Vienų darbuose – klasikinio piešinio rimtis, gėrimasi žmogaus kūno grakštumu, Žmogaus, kaip Dievo kūrinijos vaisiaus pilnatve, kituose piešiniuose siaučia, neatpažinsi – autoriaus ar pozuotojo(s) ekspresija, kūno anatomija skleidžiasi raiškiomis, gyvybe pulsuojančiomis formomis. Atidūs žiūrovai pastebės ir žmogiškos saviironijos šypsnius, akių liūdesį, nerimą... Atidarydama ekspoziciją, SPD parodų iniciatorė Liuda Jaruševičiūtė – Stankevičienė priminė: „Žmogaus figūros piešimas reikalauja anatominių žinių ir išmanymo, nuoseklaus darbo, atsiribojimo nuo vulgarybės, tvirtų vertybinių pažiūrų ir tikėjimo.“

 Tą pačią dieną, kovo 28-ąją, kitoje Dusetų kultūros centro erdvėje atidaryta foto menininko Alvydo Šalkausko foto koliažų ir fotografijų paroda „DICHOTOMIJA 2“. Palydinčiame tekste, autorius vienu sakiniu pravėrė savo laboratorijos duris: „...tai vizualinis pasakojimas apie moters kūną, jo formų poetiškumą, vidinius virpesius ir būsenų daugiasluoksniškumą.“

 Įdomu, kad vienu metu, Kultūros centro ekspozicijose, ta pati – žmogaus kūno tema, kurią gvildena foto ir piešimo iš natūros menininkai. Gal, DKC direktorius Alvydas Stauskas, pats būdamas ir fotografas, ir dailininkas, tokiu sumanymu užminė žiūrovams vis dar aktualią mįslę: dailė – fotografija? Kas slypi, tame, tarp šių žodžių įstrigusiame brūkšnyje? Konkurencija? Kūrybinė bendrystė?

Abi parodos veiks iki balandžio 30 d.

Vidas Drėgva. Žvilgsnis. Škicas.

Vidas Drėgva. Atgaiva. Škicas.

Vidas Drėgva. Poilsis. Škicas.

K. K. Šiaulytis. Alvydo Stausko portretas. 

Tapyta akvarele, vietoj 

vandens panaudojus beržų sulą.

K. K. Šiaulytis. Foto menininkas

 Alvydas Šalkauskas. Portretinis škicas.

K. K. Šiaulytis. Dusetų dailininkas,

 pedagogas Romualdas Pučekas. 

Portretinis škicas.

K. K. Šiaulytis. Vilnietis dailininkas 

Vidas Drėgva kala vinuką dailės 

darbui pakabinti. Škicas.

 Publikacija skelbiama laikraštyje 

"LIETUVOS AIDAS", 2026, Nr. 14.

 Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

35917-2026-04-08-dusetu-padangeje-slaptieji-piesejai

Dailininko Andriaus Mosiejaus vizualiosios novelės

K. K. Šiaulytis. Dailininkas Andrius Mosiejus 

savo dirbtuvėje. 2025. Akvarelinis etiudas, 32 x 24

Kęstutis K. Šiaulytis

Dailininko Andriaus Mosiejaus

 vizualiosios novelės

 Visada smalsu apsilankyti dailininko Andriaus Mosiejaus dirbtuvėje, įsikūrusioje Druskininkų senamiesčio medinuke ties Karolio Dineikos parku. Už dailaus kelių laiptelių priebučio – jauki meno kalvė, tikriau – studija ar net laboratorija, kur nuolat gimsta patys netikėčiausi, nenuspėjami grafikos, tapybos vaizdiniai. Šiais metais savo naujausius, beveik žodžiais nenusakomus darbus A. M. rodė parodoje Druskininkų Prabavimo rūmuose, ten ją matę, tyrinėję, patvirtino – Andriaus meninė alchemija – aukščiausios prabos!

 Stebint A. Mosiejaus kūrybą, pirmiausia sužavi jo darbų estetika, plastinė darna, atlikimo precizika. Tokia raiškos harmonija klojasi ir naujausiame piešinių cikle „Nekalbūs Sielos artefaktai“. Kad ir kokie akiai neįprasti grafiniai šuorai, sūkuriai dūksta popieriaus lakštuose – jų visuma ramina žvilgsnį, kviečia perprasti mįslingą pastelėmis ir  pieštukais suklostytą pasakojimą. Pagaliau, kai atidžiam žiūrovui prabyla tie rudens nostalgija dvelkiantys, atrodytų, siurrealistiniai paveikslai – randi juose draugišką šypsnį, banguojančias humoro paraboles, mielą, taip artimą mums kaimo romantikos dvelksmą ir gal, tik debesyse aptinkamų paukščių, gyvūnų draugystę.

 Pastaruoju metu vis dar kuriamas Andriaus Mosiejaus  darbų ciklas „Prūsų Lietuvos novelės“  vėl stebina plastine naujakalbe. Lyg iš subyrėjusios praeities atklydę paveikslai švyti tauraus aukso spalvomis, klojasi koliažiniais foto miražais, marga slėpingais spausdintiniais tekstais. Atrodo, tikrai nekalbūs tie neįskaitomi raidžių rinkiniai, praradę žadą ir rymančios žmonių figūros, mąslios galvos, bet, jauti, kaip į tave vis tik smelkiasi dailininko kuriamo, užmiršto, atpažinto, atrasto pasaulio nostalgija.

 Dar, nors keletą žodžių noriu čia įrašyti apie Andrių, kaip dailės pedagogą. Jis – jau beveik penkiasdešimt metų tikras vizualiųjų menų ambasadorius Druskininkuose. Andrius Mosiejus buvo 23-jus metus vykusio dailininkų plenero Druskininkuose „Čiurlionio dienos“ vienas iš organizatorių, dailininkų grupės „3X“ vadovas, inicijavo kelis šimtus įvairių parodų šiame Lietuvos kurorte. Savo personalines darbų parodas Andrius yra surengęs Vilniuje, Rygoje, Gdanske, Alytuje, Šiauliuose, Tauragėje, Raudonės pilyje... O šiandien, gruodžio vienuoliktąją, restauruotoje buvusioje Alytaus sinagogoje, dabar čia įsikūrusiame Audiovizualiųjų menų centre, atsidaro Andriaus Mosiejaus paroda „Prūsų Lietuvos novelės arba nekalbūs sielos artefaktai“. Paroda skirta Prūsijos kunigaikštystės 500-osioms metinėms.

A. Mosiejus. Vartai. Iš ciklo „Prūsų Lietuvos novelės“.

 2025. Koliažas, originali technika.

A. Mosiejus. Dugne. Iš ciklo

 „Nekalbūs sielos artefaktai“. 2025. Pastelė, pieštukai.

A. Mosiejus. Įkalintas. Iš ciklo 

„Nekalbūs sielos artefaktai“. 2025. Pastelė, pieštukai.

A. Mosiejus. Relax. Iš ciklo

 „Nekalbūs sielos artefaktai“. 2025. Pastelė, pieštukai.

A. Mosiejus. Lietuvininkas. Iš ciklo

 „Prūsų Lietuvos novelės“. 

2025. Koliažas, originali technika.

 Straipsnis publikuojamas 

laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2025, Nr. 48.

 Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/

35268-2025-12-10-dailininko-andriaus-

mosiejaus-vizualiosios-noveles

MINIATIŪRŲ SODAS

Rimas Zigmas Bičiūnas. Susipynę šakos

Kęstutis K. Šiaulytis

MINIATIŪRŲ SODAS

 Kaip prieš metus ir dar kitus, trečius, gruodžio antrąją „RA“ galerijoje išsiskleidė dailininkų monais išaugintas miniatiūrų sodas. Šios mažiausios Vilniuje parodų erdvės sienose, lyg vijokliai sukibę šimtinės tapytojų, grafikų, ne ką didesni už vynuogienojų lapus, kūriniai. Kai istorinėje senamiesčio Pranciškonų gatvėje sklando lietuviškos žiemos prietemos, pro pravertas galerijos langines pamatai lyg ir Semiramidės Babilono sodų sapną – čia žydi bičiūniškos spalvos, skudutiškais potėpiais pinasi aliejai, akrilai, tarsi atogrąžų vabzdžiai šalia jaukaus židinio sutūpę Mariaus Jonučio medinukai, lyg toteminės figūrėlės stypso skulptorių bronziniai liejiniai.

 Tradicinės Kalėdinių miniatiūrų parodos kuratorė tapytoja Rūta Eidukaitytė šių metų parodos devizą „Eik tu sau, kaip gražu!“ kolegoms pranešė prieš gerą mėnesį. Tačiau daugelis nuolatinių šio renginio dalyvių ruošėsi jau iš anksto – tikras iššūkis mažame formate sutalpinti, tarsi simbolyje išreikšti savyje sukauptų gerų emocijų, šviesių, linksmų reginių patirtį. Žinia, kiekvienas autorius tikisi sulaukti savo antrininko – žiūrovo, pirkėjo, kurio, gal kaukolės būstinėje, o gal kraujagyslių tinklainėje sąskambiu atsilieps jo ar jos kūrybos credo.

 Kviečiame susitikti! Galerijos lankytojus ištiks nuostabus nuotykis – galimybė vos ne vienu žvilgsniu aprėpti tris šimtus dailininkų kūrinių, o paskui, su atida, paveikslas po paveikslo pasiklysti beieškant sau artimo šio pasaulio pakeleivio. Paroda veiks iki gruodžio 23 dienos, Rūta svečių laukia antradieniais-penktadieniais 13-18 val., šeštadieniais 13-16 val. Galerijos adresas: Vilnius, Pranciškonų 8.

Marius Jonutis. Arklių angelas

Rūta Eidukaitytė. Paprikos

Aleksandra Jacovskytė. Jazz

Ričardas Zdanavičius. Dailininkas su modeliu

Vaclovas Vekeriotas. Senamiestis

 Raimondas Savickas. Dviese

Artūras Braziūnas. Veidas – II

Miniatiūrų parodos apžvalga publikuojama 

laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2025, Nr. 47.

 Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/

article/35227-2025-12-03-miniatiuru-sodas

K. K. Šiaulyčio akvarelių paroda "UŽ LAIKO RIBŲ"

UŽ LAIKO RIBŲ

Šis mano akvarelių parodos įvardinimas, tai ne čia eksponuojamų darbų temos nusakymas, tai žodžiai, kuriuos mintyse vis ištariu žvelgdamas į M. K. Čiurlionio kūrinius. Vis tik, tikiuosi, kad ir mano akvarelėse vaizduojančiose Nemuną, Ratnyčią, Dainavos peizažus, žiūrovai pajaus tą belaikiškumą, amžinybės dvelksmą, atsiveriantį šio krašto gamtovaizdžių misterijoje, įamžintą mūsų dailės ir muzikos genijaus kūryboje.

 Parodoje tarsi skleidžiasi dvi akvarelinės kelionės – viena, Druskininkų krašto žaliosiose pušynų gelmėse, kita, su M. K. Čiurlionio gyvenimu susijusių reginių erdvėse. Visos čia rodomos akvarelės sukurtos plenere, tiesiogiai pasineriant vandenų tėkmės tyloje ar klausantis vaizduojamo miesto šurmulio.

 M. K. Čiurlionio kūryba, mane, kaip ir visus Lietuvoje besidominčius daile lydi nuo mokyklos suolo. Praeito amžiaus septintajame, aštuntajame dešimtmetyje jo tapyba buvo plačiai pristatoma šalies periodiniuose leidiniuose, publikuojama atskirais reprodukcijų lakštais, atvirukų rinkiniais, kurie spausdinti net 50-70 tūkstančių tiražu. Vaikystėje, sekdamas Čiurlioniu esu nutapęs keletą fantazijų, dabar, jaučiu, esu šio didžiojo dailininko paviliotas matyti Gamtos slaptingą prigimtį.

Kęstutis Kazys Šiaulytis

K. K. Šiaulytis. Druskininkai. M. K. Čiurlionio namų-muziejaus

 parodų galerija. 2025. Škicas, 24 x 32. 

Piešta iš Čiurlionių namelio verandos.

 Druskininkuose, M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje 2025 metų gegužės 17 dieną, Muziejų nakties pavakarėje, atidaryta mano akvarelių paroda „UŽ LAIKO RIBŲ“. Nepaisant kaip visada migdančio lietaus, į parodos atidarymą  atvyko didelis būrys nesirengiančių anksti prigulti. Tai iškilių druskininkiečių ir šaunių vilniečių, meno žinovų publika. Tarp svečių – Druskininkų savivaldybės tarybos narys, generolas Česlovas Jezerskas, meno mecenatas Antanas Gedvilas su vaikaite jau besimokančia dailės, visur suspėjantis meno parodų organizatorius Andrius Mosiejus su savo Dalia ir draugų būriu. Vilniečių meno žiniuonių tuntą atsivedė žurnalistas Juozas Šalkauskas. Parodos atidarymo metu jo deklamuoto Jurgio Zauerveino eilėraščio „Lietuvininkai mes esam gimę" posmai drebino parodų saliukės langus ir klausytojų širdis.

Parodos kuratorė Sigita Rundytė ir muziejaus direktorė Regina Stankevičienė sveikino autorių ir susirinkusius, pakvietė visus dalyvauti kituose šios nakties renginiuose.

 Saliukėje eksponuoju 23 akvareles

Juozas Šalkauskas skaito „Lietuvininkai mes esam gimę"

Parėjome iš lauko ekspozicijų 

fotografuotis atminčiai koks šaltas buvo šių metų gegužis.

Nuotraukoje iš dešinės: parodos kuratorė Sigita Rundytė,

 muziejaus direktorė Regina Stankevičienė, 

aš ir Dalia Šiaulytienė.

Juozas Šalkauskas, aš ir Česlovas Jezerskas

Antanas Gedvilas, jo vaikaitė ir aš

Juozas Šalkauskas ir akvarelininkė Elma Šturmaitė

Tarp Dalios ir meno mylėtojos Monikos

\

Su kolega Gintaru Kraujeliu šalia 

Vytauto Ciplijausko tapyto M.K. Čiurlionio portreto

Jau atvažiuoja Šv. Kalėda

K. K. Šiaulytis. Dailininko laiptai. 2022. Akrilas. 20 x 20

Jau atvažiuoja Šv. Kalėda

Šiauliuose, "Laiptų galerijoje" veikia jau trisdešimtoji

 kalėdinių miniatiūrų paroda "Jau atvažiuoja Šv. Kalėda".

 Joje eksponuojami trys mano darbai.

K. K. Šiaulytis. Laiptai Bliuzas Nata. 2022. Akrilas. 20 x 20

K. K. Šiaulytis. Laiptai. 2022. Akrilas. 20 x 20

Mano darbai galerijoje "Laiptai".

Šiauliai 2022, gruodis

LIETUVOS AIDO „Vieno Puslapio Galerija“. Miniatiūrų paroda „Pasaulis kitaip“

Rūta Eidukaitytė. Misionierių bažnyčia.

 7x5 cm. Mažiausia parodos miniatiūra.

LIETUVOS AIDO „Vieno Puslapio Galerija“

Miniatiūrų paroda „Pasaulis kitaip“ 

Vilnius, galerija RA, Pranciškonų 8.

 Parodos kuratorė – Rūta Eidukaitytė

Parodoje dalyvauja: Raimondas Savickas, Aleksandras Vozbinas, Arvydas Kašauskas, Palemonas Gintaras Janonis, Lilija Valatkienė, Algimantas Kensminas, Regina Pečiulytė, Irena Tallat – Kelpšienė, Giedrė Riškutė, Kazys Kęstutis Šiaulytis, Agnė Kulbytė, Vidmantas Gerulaitis, Meda Norbutaitė, Artūras Braziūnas, Mykolė Ganusauskaitė, Erika Petunovienė, Ugnė Žilytė, Irena Mikuličiūtė – Mika, Liutauras Griežė, Jolanta Krivickaitė, Andrius Makarevičius, Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė, Egidijus Darulis, Genovaitė Skrabulienė, Simonas Skrabulis, Paulius Juška, Jurgita Rancevienė, Algirdas Mikutis, Jūratė Mitalienė, Daiva Kairevičiūtė, Inga Mrazauskaitė, Aušra Kleizaitė, Gintautas Vaičys, Mindaugas Juodis, Saulė Urbonavičiūtė, Eglė Šaltė, Ričardas Zdanavičius, Loreta Zdanavičienė, Gintaras Tadauskas, Giedra Purlytė, Vilija Kneižytė, Kristina Norvilaitė, Jurgita Buterlevičienė, Ieva Skauronė, Raimonda Jatkevičiūtė-Kasparavičienė, Ričardas Garbačiauskas, Ramunė Savickaitė, Jūratė Mykolaitytė, Joana Plikionytė – Bružienė, Jolanta Vareikaitė, Nijolė Šaltenytė, Lilija Puipienė, Augis Kepežinskas, Vija Tarabildienė, Laura Latour, Inga Orenius, Eugenijus Antanas Cukermanas, Aistė Bugailiškytė, Goda Lukaitė, Žydrūnas Mirinavičius, Diana Rudokienė, Tomas Rudokas, Rūta Eidukaitytė

Kęstutis K.Šiaulytis 

Žaismių kunstkamera 

 Šio teksto, skirto galerijoje „RA“ eksponuojamai miniatiūrų parodai, antraštės antrąjį žodį norėjau parinkti „platų“: „kaleidoskopas“, „universumas“ ir pan. Bet, „kunstkamera“ – manau tinkamiausias. Praveri galerijos duris antikvarinėje Pranciškonų gatvėje, patenki lyg į slaptą, kokio apšvietos epochos aristokrato keistenybių kabinetą: mažais langais švyti tarsi iš viso pasaulio surinkti įtapybinti šamanų talismanai, kaukės, tolimų kraštų vaisiai, sapnų dienoraščiai. Ant sienų, nuo grindų iki lubų, židinio glėbyje, durų rėmuose, kabantys tapybos ir grafikos darbai primena juvelyrikos šedevrus, poezijos posmus, muzikines elegijas.

 Tai, jau penkioliktoji, čia, mažiausioje Vilniaus galerijoje, veikianti miniatiūrų paroda. Kiekvienas joje prisistatęs menininkas žinomas kaip kuriantis savitus reginių pasaulius, tie „autoriniai“ vaizdiniai  mums iškyla vien ištarus jų pavardes. Paminėsiu tik keletą: Aleksandras Vozbinas, Palemonas Gintaras Janonis, Vija Tarabildienė, Nijolė Šaltenytė, Raimondas Savickas, Jūratė Mykolaitytė, Arvydas Kašauskas. Parodoje, tik užmetęs akį atpažinau ir nuotaikingąją Loretą Zdanavičienę, eksponuojančią koliažines drobeles, nepasislėpė ir naujos meno opinijos „žvaigždės“: paslaptingoji Ugnė Žilytė, mintį užšifravusi tapybinėje anamorfozėje, Meda Norbutaitė – ji pateikė tris žaviai keblius piešinius, Mykolė Ganusauskaitė – jos galingi mostai šį kartą įsikūnijo subtiliose akvarelėse.

 Smagu parodą apžiūrėti dar neatidarytą. Gali įsigyti kurį nori darbą, o ryt, prie kai kurių jau kabos raudona juostelė – parduota. Kaip visada, pirmiausia žinovai išgraibsto Pauliaus Juškos tarsi iš akies išriedėjusius figuratyvus. Šį kartą jo „Atspindys“ nupirktas jau per parodos atidarymą, vykusį birželio 16 dieną. Tąkart juostele atžymėti ir P.G.Janonio, Ievos Skauronės, Agnės Kulbytės, Rūtos Eidukaitytės darbai. Reginių gurmanai – meno kolekcininkai, galerijoje apsilanko ir su liniuote, žvalgosi, matuoja, koks darbas dar tilptų jų buveinėse, nes paveikslais nuklotos jau visos namų sienos. Tokiems patarčiau – rinkite tik miniatiūras – sukauptumėte Lietuvos dailininkų enciklopediją!

 Paroda veiks iki birželio 30 dienos, galerijos darbo laiku. Vėliau ši erdvė vėl taps kuo yra visada – svajingos tapytojos Rūtos Eidukaitytės kūrybine studija. Jei langinės bus atvertos – pasibelskite.

Jūratė Mykolaitytė. Žaidimas.

Paulius Juška. Atspindys.

Raimonda Jatkevičiūtė-Kasparavičienė. Kelias namo. (2)

Lilija Puipienė. Sinchronas pastoraliniam peizažui.

Raimondas Savickas. Pašėlusi vasara. (3)

Genovaitė Skrabulienė. Ryto meditacija

Ieva Skauronė. Be pavadinimo.

Straipsnis publikuojamas laikraštyje

 „LIETUVOS AIDAS“ ir jo internetinėje svetainėje  -

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/25750-06-18