Vakaras

Vakaras

2024 m. rugsėjo 24 d., antradienis

SMALSIOJO PROTO ŠVENTĖ

K. K. Šiaulytis. Festivalio atidarymo 
koncerte “Du pasauliai” muzikavo žymūs
 džiazo atlikėjai – 
Vytautas Labutis ir Andrius Balachovičius

Kęstutis K. Šiaulytis

Spaudos dailininko dienoraštis

SMALSIOJO PROTO ŠVENTĖ

 Kažkur, kažkada, gal laikraštyje „Wiadomosci Brukowe“, (apie jį rašiau praeitame „LIETUVOS AIDO“ numeryje), buvo skelbtas straipsnis apie mokslininkų fiksuotas homo sapiens atstovų protų rūšis. Pasirodo, be labiausiai mūsuose paplitusio tingiojo, tyrėjai dar rado hedonistinio, mieguisto, anarchistinio, avangardinio ir kt. civilizuotų protų savininkus. „Kiečiausia“ grupė yra smalsieji – tai tie, kurie neužmiega nesužinoję visų dienos naujienų, nesvarbu, jos buvo viešai skelbtos ar ant šarkos uodegos perneštos. Šie individai ne tik žingeidūs, atidūs stebeilos, bet ir geba greitai visur susigaudyti, vertina subtilų humorą. Tokių piliečių anšlagą mačiau rugsėjo 21-mąją, Vilniaus rotušėje, muzikinio spektaklio „Dingusio Vilniaus Lakštingalos“ festivalinėje premjeroje. Į šį teatro „Arbatvakariai“ pastatymą miestelėnai veržėsi net su nuosavomis sulankstomomis kėdėmis – mat visi rotušės krėslai, kaip ir suoliukai, kušetės, jau buvo prieš savaitę apsukresniųjų rezervuoti. Spektaklio eigoje žiūrovai nuolat plojo, kvatojo, linksmai šūksniavo – gal juos „užvedė“ pirmasis į sceną įsiveržęs aktorius Kristijonas Siparis, atlikęs apsukriojo žydo „Faktoriaus“ vaidmenį? Prieš mūsų akis klojosi XIX amžiaus pradžios Vilniaus teatrinio gyvenimo peripetijos. Aktorė ir spektaklio režisierė Eglė Tulevičiūtė, karūnuota prabangia daržovėmis papuošta skrybėle, tapo garsia XIX amžiaus Vilniaus primadona – Mariana Korvel-Moravska, pianistė Eglė Perkumaitė muzikavo Salieri įvaizdyje, solistė Natalija Katilienė atliko pasaulinio garso dainininkės, Jozefo Franko žmonos Kristinos Gerhardi koncertinius veikalus. Vodevilio „šarmui“ savęs netausojo ir aktoriai Saulius Sipaitis, Nerijus Račkaitis. Keturi šimtai žiūrovų – smalsiojo proto atstovų, pasijautę užmirštojo Vilniaus salonų pobūvių dalyviais, kartu su aktoriais nardė praeities įvykių sūkuriuose, linksmai reaguodami ir į šios dienos aktualijų satyrines užuominas.

 Tokia teatrališkai menine dvasia vyko visas Vilniaus Grindinio Festivalis, trukęs tris rugsėjo savaitgalio dienas (20-22). Net nuo Aušros vartų per senamiestį keliavo garsių gidžių duetas – Liuda Matonienė ir Miglė Mikulėnaitė, kartu su aktoriumi Vidmantu Fijalkausku Smalsiesiems atskleidė Adomo Mickevičiaus Vilnių. Vilniaus Literatūros miesto pasiūlytuose renginiuose irgi bastėmės bromų ir užeigų labirintais, dalyvavome išmanančiųjų diskusijoje apie mums parūpusius Šubravcus, klausėmės griausmabalsio profesoriaus Alfredo Bumblausko oracijos.

 Festivalio valdymo pultas veikė Šlapelių name-muziejuje, jo direktorė Jolanta Paškevičienė kviečia ir dabar čia apsilankyti, muziejaus galerijoje veikia Linos Krasnovaitės-Siparienės paroda – perlų detektyvas, o tos saliukės pogrindyje – Rūtos Eidukaitytės, Loretos Zdanavičienės ir Ričardo Zdanavičiaus irgi intriguojanti (vilnijanti), tapybos paroda.

K. K. Šiaulytis. Aktorė Eglė Tulevičiūtė
 ir solistė Natalija Katilienė 
muzikiniame spektaklyje
 “Dingusio Vilniaus Lakštingalos”

K. K. Šiaulytis. Sekmadienio pavakarė
 Sirvydo skvere, po Šlapelių muziejaus langais

K. K. Šiaulytis. Profesorius Alfredas Bumblauskas
 dalinasi žiniomis apie Vilniaus kates

K. K. Šiaulytis. Vilniaus Kazė
 – aktorė Virginija Kuklytė, nemokamai
 pardavinėja grindinio nuogirdas 
Pilies gatvės scenoje

K. K. Šiaulytis. Vilniaus istorijos žinovas 
Kazimiež Karpič ­– Šubravcų humoro fanas

K. K. Šiaulytis. Uždarymo koncerte
 aidėjo Antano Šabaniausko (1903-1987), 
Pilies gatvės senbuvio, kadaise atliktos dainos

Pašnekų esė ir iliustracijos, humorografija
  spausdinami
 laikraštyje "LIETUVOS AIDAS" 2024 Nr. 37.
Publikaciją rasite ir "LA" internetinėje svetainėje -

2024 m. rugsėjo 17 d., antradienis

VILNIAUS KAZĖS PRAMANAI IR KITI NUTIKIMAI

K. K. Šiaulytis. Linksmoji Vilniaus kaligrafija. 2024. Humorografija

Kęstutis K. Šiaulytis 

Spaudos dailininko dienoraštis

VILNIAUS KAZĖS PRAMANAI

IR KITI NUTIKIMAI 

 Istorijos malūno akmeninės girnos į dulkes trina politikų derliaus ašvienines avižas (suprask – pažadų kalbeles), o štai, per šimtmečius arklių pasagomis gludinti, visokio rango čebatais mindyti Vilniaus grindinio akmenys, atvirkščiai, granito ausimis gaudo ką iš praeivių nugirdę, o paskui, žiūrėk, prabyla aktorių, literatų, mokslininkų, miesto gidų, dailininkų kūryboje. Seniausias toks fenomenas pasireiškė 1816-1822 metais, kai garsieji Vilniaus šubravcai (lenk. szubrawcy, mūsiškai – nenaudėliai), leido humoristinį savaitraštį „Wiadomosci Brukowe“ (Grindinio žinios). Nemaža tada nėriniuotų uždangų praskleista, karietų ir brikelių, kurpaičių, pentinų ir klumpių nuotykių aprašyta tuose, per penkerius metus pasirodžiusiuose laikraščio numeriuose.

 Amžių girnoms pasisukus, antikvarinės archeologijos puoselėtojai teatro „Arbatvakariai“ steigėjai-aktoriai (šių dienų šubravcai), su Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejumi bei VšĮ Vilnius UNESCO literatūros miestas, vėl, po 202 metų, dalinasi bruko nuogirdomis, šį kart, sukoncentruotomis VGF formate – Vilniaus Grindinio Festivalyje. Vingri VGF iškalbos gija vyniojasi pagrindine sostinės senamiesčio gatve – Pilies ir Didžiosios  dvivaldystėje, tad nieko keisto, jog prie šventės prisijungė ir čia esantys Valdovų rūmai, Vilniaus universitetas, Vilniaus rotušė bei Signatarų namai.

 Festivalio programą radau internetinėje Šlapelių muziejaus svetainėje, skaičiau specialiame ta proga pasirodžiusiame laikraštuke, deja, tariau, kažin ar suspėsiu visuose šio savaitgalio tridienyje (rugsėjo 20-22 d.) numatytuose VGF renginiuose sudalyvauti. Bet festivalio atidaryme prie Šlapelių namo, penktadienį, 18 val., kaip ir gatvės teatro interakcijoje – būsiu! Dar norėčiau Valdovų rūmuose vyksiančiose Meduolių vaišėse skanauti, Vilniaus rotušėje Arbatvakario spektaklį stebėti, su Vilniaus Kaze klumpakojį sušokti...

Laikraščio „Wiadomosci Brukowe“ antraštinė iliustracija

K. K. Šiaulytis. Aktorė Jūratė Širvytė.
 Gatvės teatro interakcija
 „Mirties kvintetas“ (20 d. 18:30, Pilies g.)

K. K. Šiaulytis. Vilniaus Kazė.
 Aktorė Virginija Kuklytė.
 Interakcija Pilies g. 22 d. 14 ir16 val

K. K. Šiaulytis.  Knyga – Šlapelių namai. 2024. Iliustracija

K. K. Šiaulytis. Muzikinis spektaklis. 
Dingusio Vilniaus lakštingalos“. 
Vilniaus rotušė, 21 d. 17 val.

Pašnekų esė ir iliustracijos, humorografija
  spausdinami
 laikraštyje "LIETUVOS AIDAS" 2024 Nr. 36.
Publikaciją rasite ir "LA" internetinėje svetainėje -

2024 m. rugsėjo 10 d., antradienis

RUDENS VEIZUOLAI IR SMELKĖS

K. K. Šiaulytis. Medžiai po lietaus. 
2024. Akvarelė, 29,7 x 42

Kęstutis K. Šiaulytis 

RUDENS VEIZUOLAI

 IR SMELKĖS

Causerie – pašnekų esė 

 Apie artėjančius miglotus rudens vakarus pirmieji praneša balkonų durų vyriai – rodos, juose apsigyveno kokie girgždabalsiai svirpliai. Jau kitaip rytais už lango šnarpščia ir žadinami automobiliai. Tuoj po jų, pakiemiuose įsijungia nepailstantys, spalvotomis liemenėmis papuošti didmiesčio vejų žoliapjoviai, jie vis graužia nebe gegužinę žalsvę – drasko visko mačiusius, nuo benzino tvaiko surambėjusius augmenis.

 Šiandien keliuosi „į gamtą“. Lyg sloguodamas sankryžose krenkščia stoties maršrutu riedantis autobusas, o provincijos tarpmiestinis, kuriuo braunuosi į kaimo plenerą, maldamas vieškelio dulkes linguoja, vibruoja, braška, dūsauja – manding taip apdainuoja prabėgusią vasarą.

 Autobuse, aš beveik vienas to koncerto klausytojas, dar dvi keleivės plaukioja mobiliame internete, vairuotojas, irgi burkuoja telefonu. Pakelės beržai tiek išblukę, tarsi grafitiniu pieštuku škicuoti, kažkokių dailininkų ir aplinkiniame peizaže pasidarbuota: tolumoje tarsi keraminis puodas kuproja  klevinė sodyba, už jos, perregima akvarele varva rausva padangė, o ties posūkiu atsivėrę ražienų laukai – gal ūkininkaujančio skulptoriaus didžiuliais šiaudų ritiniais nudaigstyti, tos bronzaspalvės „trinkelės“ pabirę tarsi kokioj meno mugėje, čia, tarp jų, ir dvi gervės goglinėja, gal menotyrininkės? Tik tiek tėra atpažįstamų objektų, rudenėjančiame landšafte dominuoja abstrakcijos – tai šen, tai ten spalvų padrabstyta, pakalnėje švyti ežero koliažas, šalia, lyg Pikaso drobėje, guli žvyrkelio virvagalis. Paupiuose mauduolių nebeaptiksi. Įdomu, kaip mes, žmonės, atrodome išsprogusioms žuvų akimis? Kolega dailėtyrininkas spėtų: kaip modernaus meno kūriniai! Gal dėl to, žuvys baidosi, sprunka nuo kranto, kad ir gražiausios moterys vandenin brenda...

 Rugsėjo dienos – vakaro nuojautų persmelktos. Pietų metas tik baigėsi, o saulė jau mieguista, padūmavusiuose pataluose mėnulio ieško – tegul jis, imasi sutemų tarnystės! Skubu ežere semti vandenį dar vienai akvarelei, bet šalta pakrantės drėgmė perkeičia popieriaus lakštą – jei užtėškei didesnę dažo balutę, nesulauksi sausros! Pakrantės sąžalynus pavaizduoju keliais teptuko guostais, bet akis netikėtai pakeičia žiūros dėmesį, pagauna vienišą laumžirgį, kuris supasi įsikibęs nendrės stiebo, o tas, tarsi vabzdžio įgaliotas, savo palinkusiu žaliu sparnu piešia ratilus ežero veidrodžio akvarelėje – ten raibuliuoja visa ko atspindžiai – apversta padangė ir mano krantas: akimirkos ornamentiniai dariniai vis mainosi, nutolę tirpsta tarsi nebuvę.

 Kitaip, visomis Europos kalbomis prabyla parduotuvėje supirkti rudens natiurmortai ir aromatai, bet grybai – mūsų miškų!

K. K. Šiaulytis.  Rudens spalvų natiurmortas 
su žaliuokėmis. 
Akvarelė, akrilo štrichai. 29,7 x 42

K. K. Šiaulytis.  Jurginų vakaronė. 
2023. Akvarelė, 42 x 29,7

K. K. Šiaulytis  Grapos aromatas. 2023. Humorografija


Pašnekų esė ir akvarelės, humorografija
  spausdinami
 laikraštyje "LIETUVOS AIDAS" 2024 Nr. 35.
Publikaciją rasite ir "LA" internetinėje svetainėje -

2024 m. rugsėjo 3 d., antradienis

Kūrybinis Alberto Vaidilos iššūkis


K. K. Šiaulytis. Alberto Vaidilos
 portretinis etiudas.  2024.
 Akriliniai teptukai, akvarelė, 32 x 24

Kęstutis K. Šiaulytis 

Kūrybinis Alberto Vaidilos iššūkis

 Mūsų, laikraštininkų, kolega Albertas Vaidila (gimęs 1944), šiemet įveikė dar vieną gyvenimo kelionės dešimtmetį. Matyt pažymėdamas šį laimėjimą, parengė savo kūrybos knygą – meno albumą „100 ŽURNALISTŲ PORTRETŲ“. Šio neeilinio leidinio autorius, gal tuziną metų krimtęs menotyros, filosofijos, sociologijos ir kitus mokslus, laigęs paslaptingais dailės istorijos viražais, savo veiklios būties bėgyje, vis, netikėtais rakursais apjungia teorinės patirties bagažą su „rankų darbo“ kūryba – A. Vaidila yra kelių Lietuvos kūrybinių sąjungų narys. Ar kadaise kaldamas akmens skulptūras, ar teptukais braidydamas aliejinės, akrilinės tapybos drobių lankomis, ar „žaisdamas“ skaitmeninės grafikos kosmose, Vaidila lieka ištikimas savo pavardės pašaukimui – jo dailės darbuose švyti minties giluma bei slapties nuojauta.

 Žurnalistikos profesija yra socialiai avangardiška – stebime nūdienos gyvenimo peripetijas, gaudome ne vėjus laukuose, o čia ir dabar besiklostančias visuomenės aktualijų tendencijas, publicistine kūryba dalyvaujame savo krašto ir pasaulio naujienų sūkuriuose. Tokios daugiabriaunės, universalios veiklos paženklintus veidus matome A. Vaidilos sukurtuose žurnalistų portretuose. Autorius naudoja savitą metodiką – naršydamas informacinėse erdvėse ieško pasirinkto kolegos foto portretų, atrinkęs tinkamą, skaitmenine grafika kūrybiškai interpretuoja – organizuoja naują vizualinę dermę, vingriomis, bėgančiomis, šokinėjančiomis linijomis, lyg iš saulės disko nužiūrėtomis švytinčiomis dėmėmis, „savadarbėmis“ spalvomis, koloristikos tekstūromis nuspėja, atveria, vaizduojamųjų charakterių versmes. Vartau aptariamąją knygą – kiekviename puslapyje vis naujas veidas, stebėtina, atrodo, kad tau pažįstami žmonės netikėtai įgavo naujo, kitokio pasaulio dimensijų, tarsi diskutuoja su tavimi akimis, šypsena, galvos judesiu, kūno rimtimi, lengvu rankos judesiu. Tik aukšto intelekto, skvarbios patirties autoriai sugeba taip atskleisti, išreikšti kitą, ne mažiau dvasiškai turtingą asmenybę. A. Vaidila savo skaitmeninės grafikos kūryboje pasitelkia ir praeities menininkų atrastus raiškos principus. Jo sukurtuose portretuose aptiksime impresionizmo, puantilizmo spalvos atvėrimo būdus, abstrakcionizmo drąsą, siurrealizmo sapnų mistiką. Žinia, skaitmenoje gimusius dailės darbus geriausia žiūrėti ir vertinti kompiuterio ekrane. Bet ir atspausdinti „liuksusiniame“ popieriuje, jie tarsi švyti.

 Visų (išskyrus vieną), šiame puslapyje publikuojamų portretų autorius – dailininkas ir žurnalistas Albertas Vaidila. Atsiverskite „LIETUVOS AIDO“ internetinę svetainę, kultūros skiltyje rasite čia spausdinamus ir redakcijos iniciatyva papildomai publikuojamus penkis A. Vaidilos sukurtus žurnalistų portretus:  Domijono Šniuko, Jolantos Mažylės, Ipolito Skridlos, Juozo Šalkausko, Henriko Giedriaus Vaitiekūno.


A. Vaidila. Alfonsas Čepauskas.
 Skaitmeninė grafika

A. Vaidila.  Vytautas Kvietkauskas.
 Skaitmeninė grafika

A. Vaidila.  Vytautas Žeimantas. 
Skaitmeninė grafika

A. Vaidila.  Gražina Sviderskytė. 
Skaitmeninė grafika

A. Vaidila.  Kazys Kęstutis Šiaulytis. 
Skaitmeninė grafika

A. Vaidila.  Rūta Mikelkevičiūtė. 
Skaitmeninė grafika

A. Vaidila. Adolfas Strakšys.
 Skaitmeninė grafika

Straipsnis ir Alberto Vaidilos
 skaitmeninės grafikos darbai spausdinami
 laikraštyje "LIETUVOS AIDAS" 2024 Nr. 34.
Publikaciją rasite ir "LA" internetinėje svetainėje -


Čia publikuoju dar keletą
 į laikraščio puslapį netilpusių A. Vaidilos darbų

A. Vaidila.  Domijonas Šniukas.
Skaitmeninė grafika

A. Vaidila. Jolanta Mažylė.
 Skaitmeninė grafika

A. Vaidila. Ipolitas Skridla.
  Skaitmeninė grafika

A. Vaidila. Juozas Šalkauskas.
Skaitmeninė grafika

A. Vaidila. Henrikas Giedrius Vaitiekūnas. 
Skaitmeninė grafika

K. K. Šiaulytis. Dar vienas 
Alberto Vaidilo portretinis etiudas. 2024.
 Akriliniai teptukai, akvarelė, 32 x 24