K.K.Šiaulytis. GALERIJA: EKSPRESIONIZMO ARTOJAI

2025 m. kovo 19 d., trečiadienis

EKSPRESIONIZMO ARTOJAI

Meno albumo skirto „Brücke“

dailininkų kūrybai dėklo iliustracija.

Panaudotas Hermann Max Pechstein

medžio raižinys – parodos plakatas,

kuriame grupės narių portretai:

Heckel, Kirchner, Schmidt-Rottluff, Pechstein

Kęstutis. K. Šiaulytis

EKSPRESIONIZMO ARTOJAI

Prieš 120 metų – 1905-aisiais, Drezdene, penketas architektūros studentų ėmėsi „užklasinės“ veiklos – tiesti naujo meno kelius. Susibūrę į draugingą, vos ne pirmykštę gentį, kurią pavadino simboliniu „Brücke“ („Tiltas“) vardu, tarsi šėliodami ėmėsi griauti „dailaus“ meno pamatus. Anot jų, plastinių menų kūrėjai: tapytojai, grafikai, skulptoriai, neturi būti „gražių“ ir dar gražesnių darbelių daugintojai, menininko pašaukimas – išreikšti save, leisti prabilti intuicijai, dvasinėms įžvalgoms, aistrai ir aitrai. Grupės lyderis Ernst Ludwig Kirchner (1880-1938) jau buvo „pašauktas“ modernizmo laumių, žavėjosi Vincento van Gogo (Vincent van Gogh), Polio Gogeno (Paul Gauguin) kūryba, domėjosi Afrikos tautų daile, senąja Vokietijos medžio graviūra. Beveik tuo pat metu, modernizmo laumių kerais paveikti avangardines idėjas skelbė kubistai ir fovistai Prancūzijoje, futuristai Italijoje. Trys aktyviausi „Brücke“ grupės nariai, E. L. Kirchner, Erich Heckel (1883-1970), Karl Schmidt-Rottluff (1884-1976) ir kiek vėliau prisijungęs dailininkas Hermann Max Pechstein (1881-1955) nuolat rengdami parodas, plačiai pristatydami publiką šokiruojančius, provokuojančius darbus, sugebėjo suintriguoti to meto Vokietijos meno žinovus ir sensacijų medžiotojus žurnalistus. 1911 metais, „Brücke“ kūrybinis bagažas buvo įvardintas ekspresionizmu. Deja, į meno istoriją taip galingai įsiveržusi grupė, 1913 metais iširo. Atskleisiu paslaptį, kodėl šiuos ekspresionistus pavadinau „artojais“. Pirma – visi „Brücke“ dailininkai buvo pamėgę medžio graviūras, o medį skrebenti – kaip žemę arti. Antra – ekspresionistų įdirbtame, suartame meno lauke „sudygo“ gausus derlius: jų kūrybos emocinis pradas, aktyvus disputas su žiūrovu, savitos estetikos paieškos, galiausiai, meninės drąsos prioritetas, tapo daugelio naujų meno judėjimų ašine stebule.

„Brücke“ dailininkai ieškodami civilizacijos neužguitų gamtos oazių, atrado Kuršių neriją, joje, žvejų kaimelį – Nidą. H. M. Pechsteinas ne vienai vasarai „įstrigo“ šiame dar kurortininkų neužspiestame burvalčių uoste. Jo darbai su Nidos peizažais, mauduolėmis ir žuvininkais dabar puikuojasi modernaus meno muziejuose visame pasaulyje.

Vokiečių dailininkai rado Nidą, o jaunas, kupinas idėjų Lietuvos dailininkas Saulius Kruopis, atrado „Brücke“. Susižavėjęs ekspresionistine daile, Saulius įkūrė Nidos menininkų asociaciją „Tiltas“, nuo 1995-ųjų kasmet organizuoja garsiuosius Nidos ekspresionistinius plenerus.