TYTUVĖNŲ BERNARDINAI

K. K. Šiaulytis. Šv. Pranciškaus Asyžiečio stigmatizacija. 

XVII a. skulptūra eksponuojama bernardinų vienuolyno celėje.

 Akvarelinis etiudas

Kęstutis K. Šiaulytis

TYTUVĖNŲ BERNARDINAI

 Motiejus Valančius, dvitomėje knygoje „Žemaičių vyskupystė“, išleistoje 1848 metais Vilniuje, pasakoja ir apie Žemaitijos bernardinų vienuolynus – Kretingoje, Tytuvėnuose, Telšiuose, Dotnuvoje. Skyrių apie tytuvėniškius „zokaninkus“ (vienuolius), Valančius pradeda taupiu, bet iškalbiu sakiniu: „Endriejus Volavyčia su savo moteria Kotryna Goslauskaite, žinodamu apie dievobaimingumą ir darbumą bernardinų, panoro įsteigti jiems klioštorių savo miestely Tytuvėnuose“. Atvykę į Tytuvėnus, bernardinai „pargobino iš Vilniaus amatininką Kasprą arba Kaspravyčią“, kuris, 1614 metų birželio 20 dieną, gal šviesos ženklu nurodytoje vietoje, pradėjo statyti bažnyčią. Tikėtina, jog architektas Kaspras (Tomas Kasparas) buvo pranciškonas tretininkas, jis sugebėjo pajausti, jog šią vietą – aukštą Tytuvos upelio krantą su plačiais reginiais į Žemaitijos girių tolumas, būtų pasirinkęs pats pranciškonų ordino įkūrėjas Šv. Pranciškus Asyžietis (1181 – 1226 10 04). Vienuolių bernardinų pranciškoniška dvasia, pamaldumas, meilė artimui, parapijiečiams, pagarba gamtinei aplinkai ir, Valančiaus žodžiais, bernardinų – „lietos vyrų“, t. y., garbingų, šviesių žmonių „vedimas ūkio“, per kelis šimtmečius sukūrė didingą Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį. Bažnyčią 1635-ųjų lapkričio 1 d. pašventino vyskupas Jurgis Tiškevičius. 1771-1779 metais įrengtos dengtos arkadinės galerijos su Kryžiaus kelio stotimis, 1775 pastatyta Kristaus laiptų koplyčia, 1788 m. rekonstruoti barokiniai bažnyčios bokštai. Kadangi statinių ansamblis puoselėtas daug metų, bažnyčios ir vienuolyno architektūroje žymūs ir vėlyvosios gotikos, vėlyvojo renesanso, ir baroko bruožai.

 Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia, bernardinų vienuolynas, Kryžiaus kelio arkadinės galerijos ir šventorius su jame esančia Kristaus laiptų koplyčia yra unikalus, ženklus Europoje ir pasaulyje religinių pastatų ansamblis, kurį šiandien gausiai lankantys piligrimai regi kaip švytinčią dvasingumo tvirtovę.

 Pastaraisiais metais visoje Lietuvoje išgarsėjo Tytuvėnų piligrimų centras įsikūręs buvusiame bernardinų vienuolyne. Žinią apie svetingą, ekskursijomis, edukacijomis, vienuolyno muziejinėmis ekspozicijomis ir kultūros renginiais stebinantį centrą, po šalį išnešioja čia pabuvoję keliauninkai.  

 2026 metais, visame pasaulyje minimas Šv. Pranciškaus Asyžiečio Tranzito – Perėjimo, gimimo Dangui 800 metų jubiliejus. Šv. Pranciškus yra Italijos globėjas, o kaip didžiausias visos Dievo kūrinijos šlovintojas paskelbtas ir gamtos globėju. 2026-ųjų spalio ketvirtąją, sekmadienį, šventojo Tranzito jubiliejus buvo paminėtas ir Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje vykusiose mišiose.

K. K. Šiaulytis. Bernardinų vienuolyno celėje eksponuojamos

 skulptūros iš senosios Tytuvėnų Šv. Jurgio bažnyčios:

 „Sopulingoji dievo motina“, XVI-XVII a. 

ir „Šv. Evangelistas Jonas“, XVI-XVII a. Akvarelė

K. K. Šiaulytis. Tytuvėnų bažnyčios šventoriaus 

arkadinių galerijų kampinė koplytėlė su reljefine 

Kryžiaus kelio skulptūra. Akvarelė

K. K. Šiaulytis. Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės

 bažnyčia ir bernardinų vienuolyno ansamblis.

 Padangėje – išskrendančių žąsų gijos. Akvarelė

 Straipsnis publikuojamas laikraštyje

 "LIETUVOS AIDAS", 2026, Nr. 40.

 Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje: