Kęstutis K. Šiaulytis
BAROKINIS TYTUVĖNŲ RUDUO
Garsingas
Tytuvėnų miestelis kasmet prisišaukia tūkstančius turistų, piligrimų,
vasarotojų ir poilsiautojų. Informaciniai leidiniai primena jog tarpukariu Tytuvėnai
buvo žymus kurortas, viliojęs svečius
pušynų pastogėmis, trijų ežerų – Bridvaišio, Giliaus, Apušio vilnimis ir
šio krašto žmonių svetingumu. Manoma, jog miestui vardą davė upelis Tytuva, jo
ištakos Bridvaišio ežere yra visai šalia piliakalnio, kuriame X-XII amžiais ir
gyveno pirmieji tytuvėniškiai. Pritariu kalbininkams, upelio vardą siejantiems su
žodžio „titnagas“ pirmuoju skiemeniu – „tit“, kuris, savo ruožtu, senose
prokalbėse siejamas su žodžiais: šviesa, diena, saulė, liepsna ir kt. Gal
kažkada, piliakalnio papėdėje, ties upelio ištaka buvo alkavietė, kūrenta šventoji
ugnis, o jos liepsnų atšvaitai plaukė juodoje upelio tėkmėje lyg titnago
įskeltos žiežirbos?
Akvarelines
keliones smagu pradėti ties vandenimis – pasisemi kaušą ir tapai bangų mėlius! Bridvaišio
ežeras turi dvi salas, mažesnioji – Varnų, o kiek didesnė nusipelno Didžiosios
vardą. Į šią salą galima patekti siūbuojančiu pontoniniu tiltu, bet ir ji pati
primena plūdurą, smarkiau treptelėjus koja – linguoja. Matyt, salą-laivą su
ežero dugnu riša tik čia stypsančių šimtamečių
juodalksnių šaknys.
Kitas šio
vaizdų pasakojimo akvareles nuliejau jau Tytuvos upelio vandeniu. Žvelgi nuo
miestelio centre esančio tvenkinio aukštyn – ten švyti Tytuvėnų bažnyčios ir
bernardinų vienuolyno ansamblis, jį puslankiu supa barokiniai klevų kupolai
nusidažę degto molio čerpių spalva. Vakarinėje pakrantėje, šaknimis šlaitą įsikibęs
su vėjais galynėjasi matyt seniausias miestelio klevas. Tapydamas, ties jo
viršūne pastebėjau blyškų, jau dylantį vidurdienio mėnulio profilį. Smalsautojo
akis pakelia ir Šv. Jurgio kalnelio žalia medžių arkada, miestelėnų palangėse
obuoliais raudonuojantys sodai, pavienių ąžuolų bokštai.
Po platesnes
apylinkes pasižvalgyti, aplankyti senas dvarvietes, piliakalnius, keistąją akmenų
Rūžą, plačius miškus, pelkių tyrus ir
dar – stebuklingąją kaimyninę Šiluvą, kviečia Tytuvėnų regioninio parko
informaciniai stendai. Bet miestelio herbas primena, jei jau esate čia –
svarbiausias jūsų kelionės tikslas tebūnie Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos
Angelų Karalienės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis!
Vaizdų kelionės tęsinys kitame „LA“ numeryje.
