Vakaras

Vakaras
Rodomi pranešimai su žymėmis HUMORO KALENDORIUS. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis HUMORO KALENDORIUS. Rodyti visus pranešimus

2021 m. rugsėjo 30 d., ketvirtadienis

HUMORO KALENDORIUS. SPALIS. Permainų metafizika

K. K. Šiaulytis. Fantazijos skrydis

Kęstutis K. Šiaulytis 

HUMORO KALENDORIUS 

SPALIS. Permainų metafizika 

 Rytiečių išmintis niekam nelinki gyventi permainų metais, bet lietuviams, iššūkių stichijos – kaip gandrui žydros padangės! Nebaisios jiems jokios ozono skylės, nei smilkstančios lėktuvų uodegos!  

 Mūsų protėviai galando, gludino savo būdą ištisus šimtmečius grumdamiesi žemdirbiško likimo verpete. Įpratome kailį mainyti keturis kartus per metus – nuo basakojo pavasario, iki klumpių rudens, iš vienmarškinės vasaros – į kailiniuotą žiemą. Darbai keitė vienas kitą, kaip girnų akmuo keičia grūdą – vieną dieną sėji, augini, kitą – pjauni, kuli, per jurgines lesini žąsiukų pulką, per linarūtę – kremti paukštienos kepsnį. Taip, nuo ryto iki vakaro, lyg bėgime su kliūtimis, kiekvienam – septynių pareigų, septynių amatų iššūkiai. Pačiam tenka dalgį išplakti, arklį šukuoti, bričką remontuoti, plūgą kilnoti, gaidžiui galvą kirsti, avį kirpti. Šeimininkė – pati audžia, mezga, neria, vilnas dažo, ryte košę maišo, pietums antį peša, triskart melžia karvę, košia pieną, po to muša sviestą, spaudžia sūrį, turguj derasi, litus skaičiuoja ir vis vaikus rikiuoja.... Amžiais gvildenta patirtis nedingo kaip rytmečio rūkas. Permainų metafizikos slėpiniai glūdi mūsų genuose ir sutartinėse, o kasdienybės filosofija – trauklapis ant žaizdos, išguldyta patarlėse ir priežodžiuose. Jei kada eisiu į mitingą seimūnų gąsdinti, demonstruosiu tokius transparantus: „Reikalaujam berno, kuris dirbti moka, o ne tokio, kuris gražiai šoka!“, „Vis siuvam – vis nuogi, vis skalbiam – vis juodi...“ Deja, politikai – tarsi būtų mūsų antipodai – tėra pažadukai  kalbadrožiai. Anas, už šnektas balsus renka Ariogaloj, kitas – Baisiogaloj. Seimo diskutantams visos sesijos prireiktų, kad išsiaiškintų, ką šia patarle liaudis norėjo pasakyti: „Gilus vanduo srauniai nebėga“.

 Spalio mėnuo – pavyzdinis gyvenimo kaitos etalonas, tikras permainų maratonas. Vieną dieną saulė žeme ridinėja, kitą – pro darganos dulksną tik beržo geltoni lapai šviečia, tik klevų oranžas šildo. Kas per vasarą vešėjo laukuose – sušluota į klėtis ir jaujas, o jei naktį šalna – tai, kas vakar iki šiol darže žaliavo, ryte nė pašarui netinka. Spalis ir spalvingas, ir spangus, bet, kai dar prisideda vyriausybės organizuojami užgaidų – „pokyčių“ fejerverkai, pasijaučiame kaip karuselių atrakcione: kažkas aikčioja, spygauja, kvatoja, kažkas griaudžia nurodymais, rekomendacijomis, draudimais. Visuomenė taip užsukta, įelektrinta – tik prijunk kabelį – nebereiks nė Elektrėnų, nė Astravo... Žibalo šliūkšteli ir žinutės apie 5G technologijų galimybes mums kraują varinėti, tačiau, sėkmingai adrenalino tiekimą tautai organizuoja vietinis 5K – Kovidas, Karantinas, Kaukės, Konfrontacija, Karnavalas. Operacinio ministrų kabineto nariai išmoningai atlieka linksmybių mugės cirko vaidmenis: vienas mekena oželiu, kita svaido peilius, trečia liepsnas ryja, ketvirta žongliruoja skaičiais, o urmas – dresuoja Azijos tigrus. Tokio festivalio seniai nebuvo, nebus nė antrakto – posėdžiai po posėdžių, posėdžiai po posėdžių, garantuoja nenutrūkstamą Užgavėnių siautulį.

K. K. Šiaulytis. Amerikonas turistas Lietuvoje

K. K. Šiaulytis.  Vertinimo komisija

K. K. Šiaulytis. Nostalgijos gulbių ežeras

K. K. Šiaulytis. Spalio alus

K. K. Šiaulytis.  Mutacija

Straipsnį "HUMORO KALENDORIUS. SPALIS,

 PERMAINŲ METAFIZIKA"

 rasite ir laikraščio "LIETUVOS AIDO"

 internetinėje svetainėje.

 https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/26278-10-01-humoro-kalendorius

2021 m. rugpjūčio 26 d., ketvirtadienis

HUMORO KALENDORIUS. RUGSĖJIS. Antropogeninės visatos karai

K. K. Šiaulytis. Kulinaro ir musmirės komentarai

Kęstutis K. Šiaulytis 

HUMORO KALENDORIUS

RUGSĖJIS. Antropogeninės visatos karai

 Mes, naujųjų laikų psichonautai – antropogeninės visatos keliauninkai, nebespėjame aptarinėti kasdien besirandančių vis naujų visuotinio karo formų. Kažkur, tolimuose planetos meridianuose, bėgioja geležimi kaustyti kareiviai, šliaužioja ilgavamzdžiai tankai, vartosi bepiločiai bombonešiai, bet svarbiausi, nepertraukiami mūšiai, vyksta bekraščiuose komunikacijos laukų frontuose. Juose darnia greta rikiuojasi globalinių reiškinių strategai-moderatoriai ir valstybinių darinių politikos taktikai bei jų įnagiai – skaitlingi žiniasklaidos samdiniai ir savanoriai. Pagrindinis kovos objektas – homo sapiens kaukolėje tūnantis organas. Ne tik pilkieji generolai, bet ir modernieji diversantai – įvairiausių rūšių influenceriai, braunasi į tą kaulinę skrynelę per visas angas: beldžiasi, šnabžda, siūlo ragauti ir uostyti. O labiausiai gundo regą – mat akimis žvalgydamiesi gauname 95 procentus informacijos...

 Rugsėjo pirmąją, 1939-aisiais, prasidėjo dažniausiai istorikų aptariamas karas – Antrasis pasaulinis. Jo žymiausi teigiami ir neigiami herojai, šimtais klonuoti meniniuose kino filmuose, begalėje siužetų literatūroje, memuaruose, internete. Jų biografijos ir koviniai nuotykiai, matyt daro didelį įspūdį šiuolaikiniams frontininkams. Politiniuose ekranuose kasdien žiopčioja pseudo stalinai, hitleriai, čerčiliai – kopijuojamos ne tik žinomos šukuosenos, bet ir “vadų” eisena, stovėsena, retorika, idėjos. Kaip žavu, tribūno mostu svaiginti mases, griežtu žodžiu atskleisti priešų kėslus, trimito balsu kviesti pergalingon kovon ar meiliai žadėti aprūpintą ateitį! Lietuviškoje skaitmenoje plaukioja ir smulkesnės istorinės žuvelės – karingi neokomjaunuoliai bei išsišokėliai fiureriukai. Jie giriasi gauną nurodymus iš eiliniams žmonėms nežinomos vadavietės, tad reikalauja nuleidus galvas paklusti ir dėkoti už būsimą didžią pensiją. Žodžiu, viskas, kaip kino teatre – štai pamokslą pažeria savas himleris, dabar reziduojantis euro parlamente, o iš seimo tribūnos, bent trys molotovai aiškina, kad reikia mokėti susitaikyti su politinėmis realijomis. Tokie laikai, tokia naujoji priešistorė…

 Na, o vėl atėjęs ruduo, išskleidęs darganos debesis, komunikacinių mūšių dalyviams primena realybės akimirkų žavesį. Rugsėjo rytmečiai žvalūs – vieniems prasideda darbadienis, kitiems – moksladienis, gi popietės – margos, tarsi astrų žiedai. Rodos, neskubi gyventi, bet vieną giedrą pavakarę, kartu su gervių virtine išskris paskutiniai vasariški padangių gaisai. Besibaigiant dienai, vos po šeštos nutįstančios ilgos šešėlinės sutemos, vilios sugrįžti prie knygų, klausytis gergždinčio vinilo džiazo. Bet reikės ir bulves kasti, spausti obelų sodo sultis, grėbti klevų lapų derlių, galiausiai – pratintis prie naujo šildymo sezono tarifų. Pastaroji mintis vėl šokdina pirštus virš klaviatūros – ieškosiu tinklapasaulio komentaruose, kas kaltas, kad pabrango elektra, dujos, šildymas ir silkė, kodėl ramybės neduoda reklamos agentūros ir televizinės naujienos…

 

 K. K. Šiaulytis. Atmintinė karingiems diktatoriams

 K. K. Šiaulytis. Kasdieniški sprendimai

K. K. Šiaulytis. Vakaras bibliotekoje

K. K. Šiaulytis. Auksinių politinių pažadų istorija

K. K. Šiaulytis. Vidurnakčio kava

Straipsnis ir humorografijos publikuojamos

 laikraštyje “LIETUVOS AIDAS” 

ir jo internetinėje svetainėje. 

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/26116-08-27-humoro

2021 m. liepos 29 d., ketvirtadienis

HUMORO KALENDORIUS RUGPJŪTIS. Aksominių Atostogų Pauzė

K.K.Šiaulytis. Informacinė bomba

Kęstutis K.Šiaulytis 

HUMORO KALENDORIUS. 

RUGPJŪTIS.

 Aksominių Atostogų Pauzė

 Paskutinis vasaros mėnuo nuo seno vadintas aksominiu. Deja, šiemet suplanavusiems atostogas rugpjūtyje, rekomenduojama jas atšaukti, mat prezidentūra ir vyriausybė paskelbė, jog prireiks visuomenės pagalbos sprendžiant NMK (Neteisėtos Migracijos Krizę). Tačiau, kaip visada, valdžia vėluoja. Sąmoningi piliečiai, jau kuris laikas savo iniciatyva  komunikaciniuose tinkluose dalinasi idėjomis kaip kovoti su nekviestais ateiviais, ieško galimybių pritaikyti save rytų kaimynės pradėtame hibridiniame kare, dalyvaudami jame pagal savo galimybes ir polinkius. Aktyviausieji piešia įvairaus turinio plakatus, rengia piketus „už“ ir „prieš“, garsios pop kultūros žvaigždės kuria migrantų maitinimo valgiaraščius, dalina patarimus pasieniečiams, auklėja problemiškų savivaldybių merus, žadina kaimiečių toleranciją. Socialinę patirtį turintys veikėjai mėgina aktyvuoti atvykėlius integraciniuose projektuose lėšoms iš ES pritraukti. Platų atgarsį sulaukė politologo, TKPS instituto lektoriaus, perspektyvinių paradigmų ir elektronų srauto specialisto Igno Gumbo pasiūlymas: „Jei jau į Lietuvą prigužėjo įvairių Afrikos, Azijos šalių atstovų, surenkime PREPJF (Pasaulinį Rytų Europos Pasienio Jaunimo Festivalį). Pakvieskime jame dalyvauti, ne tik nelauktus svečius, bet ir, kol dar neišsiskirstė, Baltarusijoje, Vitebske vykusio festivalio „Slavianskij Bazar“ atlikėjus kartu su visais žiūrovais. Renginys galėtų prasidėti Čepkelių raiste, o baigtis prie Drūkšių ežero. Improvizuotų scenų apipavidalinimui labai tiks spindinti koncertina, palapinių gulyklos, pasieniečių prožektorių šviesos efektai. Didesnio šventinio šurmulio suteiktų iš renovacijai ruošiamo Kauno zoologijos sodo išsinuomotos žirafos, begemotai, kupranugariai. Šie žinduoliai dalyvautų festivalio eisenoje per Rudininkų girią. Kaip būtų gražu – Irako jaunimas jotų savo „dykumų laivais“, Afrikos valstybių vėliavas neštų ilgakaklės žirafos. Begemotai, ganomi spalvingai pasipuošusių svečių Dieveniškių fermerių laukuose, talentinguose foto-video reportažuose atrodytų lyg didingi rugiapjūtės kombainai brendantys per geltonus kviečių ir miežių brūzgynus – originaliais vaizdais apskrietų pasaulio žiniasklaidos laikmenas. Tikėtina, Europos Parlamentas pakviestų festivalio dalyvius pratęsti šventę Briuselio skveruose.“

 Nenuobodžiauja ir Seimas – planuoja kurti naują, piliečių veiksmus koordinuojančią VIM (Visuomenės Iniciatyvų Ministeriją). Šios progresyvios valstybinės institucijos darbuotojus deleguotų ne politinės partijos, bet NVO, parinkdamos pažangiausius savo narius viceministrų postams užimti (jų bus penkiolika). Opozicija siūlo kurti ne ministeriją, bet septynis šešėlinius departamentus, kurie, veikdami uždaruoju būdu, galėtų pateikti daug netikėtumų priešo kėslams. Be to, kiekvienas departamentas užsiimtų jam priskirtos savaitės dienos migrantų apskaita ir ugdymu, nes nesuvaldyti jų srautai gali pakenkti grybavimo sezono rezultatams.

K.K.Šiaulytis. Išvyka į gamtą

K.K.Šiaulytis. Meškeriotojų vasara

K.K.Šiaulytis. Skrydis virš senosios Europos

K.K.Šiaulytis. Susitikimas su medūzomis

K.K.Šiaulytis. Pirato ir Papūgos meilė

Straipsnis ir humorografijos publikuojami

 laikraštyje „LIETUVOS AIDAS“

 ir jo internetinėje svetainėje -

  https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/25990-07-30-humoro

2021 m. liepos 1 d., ketvirtadienis

HUMORO KALENDORIUS. LIEPA. Visuotiniai plenerai

K.K.Šiaulytis. Meškeriotojo svajos. Humorografija

Kęstutis K.Šiaulytis

 HUMORO KALENDORIUS

LIEPA. Visuotiniai plenerai

  Žydint liepoms, Palangos jūroje braido gal trečdalis Lietuvos, o kilometrinėse pliažų promenadose svylančių apvalainių kūnų karštis jaučiamas net Ignalinoje! Bet ir mes, atostogaujantys nuotoliniu būdu, turime galimybę gėrėtis bikiniais įrėmintomis formomis – socialiniai bei kiti tinklai kasdien organizuoja magius tele reportažus plikšių fiestoje.

 Dar du trečdaliai šalies populiacijos (bandos) poilsiauja kitaip – naudoja vietinius gamtinius resursus: mirksta ežeruose, šiltnamiuose nokina pomidorus, soduose sirpina serbentus, verčia iš koto baravykus grybų poligonuose. Kiek romantikos rudmėsių ir žvynabudžių žvalgyboje! Atsikeli, vos saulei patekėjus, eini miškan mieguistą šaltuką nuo pečių purtydamas, žiūri, kaimynas jau pilnu krepšiu iš tavo nužiūrėtos giraitės grįžta... Be abejo, ten dar liko kazlėkų, bet, nors mokslininkai ir priskiria juos baravykinių šeimai, pabliuškę „slidukai“ liks ilgam kėpsoti pušynėlio pakriaušėje kaip vabzdžių ir kirmėliukų viešbučiai. Tačiau daugelis mano pažįstamų po eglynus, beržynus klaidžioja ne tiek dėl grybų pelno – nesąmoningai ieško atgyjančių vaikystės pasakų knygučių iliustracijų: Domicelės Tarabildienės pieštų zuikių po paparčiais, kerpėto stuobrio su kelmučių pilimi, Telesforo Kulakausko gražuolių ūmėdžių šokio, Nijolės Jatulytės miško naujienų, randa net Vaclovo Kosciuškos svirnelį ant vištos kojelės. Jei tokiam grybautojui-svajūnui kelią pastoja koks išsiblaškęs lepšis paberžis, papuola jis tik į mobiliojo foto kadrą: „tegul sau stypso pabalęs smilgų globoje!“

 Ne kitaip ir su ežerų vaiduokliais – meškeriotojais. Kas nėra plūduriavęs valtelėje tarp dangaus skliauto ir vandenų gelmės, nepatikės, kad ne žuvys, o kitos realybės dvelksmas gundo žveją. Kai iriesi tarp čežančių nendrių per ryto rūko duknas, pagauni – pats esi ne ką ne žuvis. Šiek baugu, šiek smalsu, kol nutviskusi saulės skaidra mezga-neria raibulių panoramą. Tekšteli irklas, tuo pačiu atsiliepia lydekos uodega, dugno tinklus rezga lūgnės, lelijos – jei įtrauks, nesileisk į draugystę su lynais, čiupk šamą už uodegos, gal išplukdys į krantą... Virpa debesų veidrodis po vandeninių čiuožikų kojomis, krusteli!..., panyra!... žąsiaplunksnė plūdė – tai ešerys! Jis išnyra – tarsi atvirukas iš kitos realybės.

 Mumyse dar slypi ir paveldėta moliūgiška prigimties dalis, kuri traukia praleisti vasarėlę daržo lysvėje. Gegužyje kaišiojai sėkliukes-grūdelius į dirvą, o dabar – jau slapukauji žirnių sąžalyne, gliaudai saldžias ankštis, skini nosies dydžio avietes, genėji kvapnų krapo stiebą, ryji karčios vyšnios uogą... Sodybos pakraštyje, lyg margi merginų sijonai plaikstosi kosmėjų guotai, žibintais šviečia vaistingosios medetkos, per tvorą vingriomis gijomis lipa oranžiniai nasturtų nasrai... Jei lyja, stebi sodo ramybę iš pavėsinės klausydamas kaip čirškia baloj šlapias žvirblis, jei sausra – žvirblis maudosi smėlio dulkėse, o tu, sukiesi laistytuvu po sodą – po nuosavos konstrukcijos rojų.

K.K.Šiaulytis. Mėnulio delčia - vampyras. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Daugiabučio sodininkas. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Grybų debesis. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Jūrininko uostas. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Krepšininkas ir pica. Humorografija

Tekstas ir humorografijos publikuojami

 laikraštyje “LIETUVOS AIDAS” 

ir jo internetinėje svetainėje 

- https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/25820-07-02-humoro-kalendorius-

2021 m. gegužės 27 d., ketvirtadienis

HUMORO KALENDORIUS BIRŽELIS. Vasaros maratonas

K.K.Šiaulytis. Edukacija. 2012. Humorografija.

Kęstutis K.Šiaulytis 

HUMORO KALENDORIUS

BIRŽELIS. Vasaros maratonas 

 Su rabarbarų derliaus rūgštele ir daržuose suvešėjusių svogūnų laiškų kvapu ant pietų stalo, prasideda lietuviška vasara. Skinant melsvai žalius svogūnų stiebus, šie vos girdimai šiugžda, lūždami tyliai brakšteli, nosis pagauna salsvą aromatą, sužadinantį visų kitų: krapų, šviežių agurkų, juodųjų serbentų, alyvinių obuolių, čiobrelių dvelksmo ilgesį. Godojame ir šienapjūtės! Ar teko jums, kada, dalgiu mojuoti ližėse, minti basom kojom ražieną, vartyti, grėbti, krauti vežiman, minti daržinėn sausžole smilkstantį šieną? Niekas pasaulyje, giliau nei mes nepasineria į vasaros reiškinių bedugnę – rodos, kartu su sidabriniais karosais stumdome šonus sodybos kūdroje, greta suopio laukų padangėse gaudome vėjo gūsius, rytą rąžomės ąžuolais, vakare linguojame gluosniais. Niekur kitur nėra tokių tikrų, realybe permerktų vasarų – vienur, piečiau, jos susilieja su pavasariu, rudeniu, šiauriau – sutrumpėja iki vieno mėnesio, o šalia pusiaujo, nuobodžiai žaliuoja apskritus metus. Šiemet, anot žiniuonių, laukiama tikra lietuviška – bus apsčiai lietaus, rūkų ir saulės, kai prireiks – kamuolinių ir plunksninių debesų, aukštapelkėse gailių svaigalo, miškuose pamėls mėlynės, vyks grybų karai, lysvėse karaliaus balandos, žydės medetkos.

 Birželis praskrieja lyg laumžirgiu pakinkytas – tik spėk šventėse, susibėgimuose dalyvauti. Skamba dainomis populiariausi vardadieniai: Antaninės (13), Joninės (24), Petrinės, Povilai (29), kviečia važiuoti, irkluoti, meškerioti Pasaulinė dviračių diena (3), Pasaulinė aplinkosaugos (5), Pasaulinė vandenynų (8), Tarptautinė jūrininkų (25), Tarptautinė žvejų diena (27). Birželio 30-ąją laumžirgis šauna į kosmosą – minima Tarptautinė (Tarpgalaktinė?) asteroidų diena. Galėsime ją pagerbti, paūžauti Kaune, „Žalgirio“ arenoje, kai olimpinių vilčių krepšinio kamuolys, lyg asteroidas skries Jono Valančiūno nubrėžta trajektorija.

 Aptariamuoju metu nurimsta tik valdžiūnų aistros: Seimo, ministerijų o ir benamiai politikai „nusiplauna“ iš kalbančių vaizdaraščių, jaučia, kad konkuruoti su dobilų žydėjimu ar žiogų koncertais nepajėgūs, dėmesio nesulauks, tad atsistatydina atostogoms.

 Žiniasklaida perduoda mus dominančias naujienas: Druskininkai vasaros pradžią skelbia jau paskutinį gegužės savaitgalį – su lazerių šou bei įvairiausiomis kurortinėmis veiklomis, Birštone 10-13 dienomis vyks XXIX Lietuvos karšto oro balionų čempionatas. Radau ir tokį, miela Dainavos krašto tarme telegrafuotą pranešimą: „Birželio 24-27 dzienas pralaisim Marcinkonysa... vyks Dzūkų kultūros pescivalis „Čiulba ulba“! ... vyks ankscyvas rycinis žygis paukštukų klausyc ir žūrėc, žygis in Čepkelių raistų augalukų pažįc...“  Skelbime, dar daug kitų suplanuotų nutikimų pažerta. Norėtųsi ir ten ir šen, bet visur per Rasas nesuspėsi... Teks kurti savo laužą.


K.K.Šiaulytis. Vasaros pleneras.
 2011. Humorografija.

K.K.Šiaulytis. Žuvies parduotuvėje. 2012. Humorografija.

K.K.Šiaulytis. Skaitytojas. 
2011. Humorografija.

K.K.Šiaulytis. Su putele! 2011. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Su putele! 
2011. Humorografija

Tekstas „HUMORO KALENDORIUS. BIRŽELIS. Vasaros maratonas“ 

bei humorografijos publikuojami laikraštyje „LIETUVOS AIDAS“

. Peržvelgti, perskaityti galima ir „LA“ internetinėje svetainėje: 

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/25630-05-28-humoro-kalendorius-

2021 m. balandžio 28 d., trečiadienis

HUMORO KALENDORIUS GEGUŽĖ. Pandeminės studijos

K.K.Šiaulytis. Skaitmeninis pavasaris

Kęstutis K.Šiaulytis

 

HUMORO KALENDORIUS

GEGUŽĖ. Pandeminės studijos

 

 Per šalį sliūkina jau antrasis Kovidinis pavasaris... Klampoja nabagas per tirpstantį politinį pašalą, pėdina, lyg kuprotas, suvargęs ledynmečio mamutas. Klimato kaita šalyje vyksta kas pusvalandį – tai žibutės mėlynuoja, tai snaigės sūkuriuoja. Vinco Kudirkos minima saulė kartais sušvinta Lietuvos padangėje, bet tuoj, koks seimo daugumos Vardenis Pavardenis, tarsi pelkių kipšiukas suktą galvosūkį tautai pametėja – kad būtų ką svarstyti, gluosniais svyruoti, piktintis ir dejuoti. Kiek daug protų galima gaišinti, vien apie pensinio amžiaus ribas 2040-aisiais, diskutuojant! Ypač sėkmingi Laisvės partijos komunikaciniai projektai – prastuomenei net akys aptemsta! O kiečiausias lyderių koalicijos „trendas“ – Prezidentą komentaruose auklėti ir jo ištikimus rinkėjus „trolinti“. Drumstame vandenį – geriausia žuveles gaudyti! Visa laimė – televizijų malūnai be sutrikimų savo girnas suka, visuomenę sveikatinga informacija bei linksmybėmis maitina: kepa mini sensacijas, pasaulio naujienų pyragus reklamomis pagardina, „žvaigždžių“ sumuštinius organizuoja...

 Vienok, vyriausybė pažadėjo šviesesnę ateitį jau gegužę. Rinktinių Posėdžiautojų ekranuose brėkšta naujas miražas: Pandemija – Ateities Akademija! Jos rektorė – gerbiamoji Premjerė, dėstytojai – ministrų kabineto įtakotukės bei laborantai, na o studentai – įvairiausių rūšių Lietuvos piliečiai. AA šulai mus edukuos įtikinėjimo būdu: vėl mokins mūvėti kaukes, plauti rankas, linkčioti galvą ir laikytis nurodyto atstumo. Pažangiausiems rektorė įteiks Galimybių pasą, stropiausiems pasirašys šviesios vilties įskaitą, vidutiniokams paskirs testų procedūrą, na o atsilikėliams – garantuotas naujas L(N)okdaunas.

 Studentai gaus ir stipendijas – jos bus skiriamos burtų keliu. Būrimus organizuos atsakingai sudaryta patyrusių magų ir laumių komanda. Niekas nebus nuskriaustas! Europinių milijardų banknotai pasieks visus, net kukliausia stipendija, nemokamas bilietas į MO muziejų, suteiks gavėjams džiugių akimirkų. Tikėtina, tokių – sukultūrintų, bus beveik trys milijonai!

 Ekspertai įspėjo, kad akademinių atostogų nelauktume – plautis rankas reikės amžinai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau pradėjo organizuoti „pokyčių katalizatorius“, mokymo programų lentelių paragrafus, infrastruktūros kompiuterizavimo, stambinimo, jungimo ir kitas pinigingas veikas.

 Taigi – gegužės mėnesyje nenuobuodžiausime. Bet dalis piliečių, regis, neplanuoja ugdytis: aria laukus, sodina bulves, meškerioja. Juos žiniasklaida apibudino keturiais žodžiais – „ kaip nuo grandinės nutrūkę“. Apie kieno grandinę prasitarė jaunieji žurnalistai, neaišku, nes jos galo niekas neranda.

K.K.Šiaulytis. Lietaus prevencija

K.K.Šiaulytis. Karantinas

K.K.Šiaulytis. Parankus šveicariškas peiliukas

 K.K.Šiaulytis. Vynuogių tapytojas

K.K.Šiaulytis. Alaus troškimas – kaip Afrikos žemynas!

Laikraštyje „LIETUVOS AIDAS“ publikuojamas pluoštas

 humorografijų ir tekstas „GEGUŽĖ. Pandeminės studijos.“

 Skaitykite, žiūrėkite „LA“ internetinėje svetainėje -

  https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/25455-04-28

2021 m. kovo 26 d., penktadienis

HUMORO KALENDORIUS BALANDIS. Paskiepyta juokų diena

K.K.Šiaulytis. Vasaros laikas

Kęstutis K.Šiaulytis 

HUMORO KALENDORIUS

BALANDIS. Paskiepyta juokų diena

  Jau vakar internetinė žiniasklaida išplatino mielą pranešimą: „Savaitgalį įvedamas vasaros laikas“. Kadangi naujienų portaluose įpratau perskaityti tik straipsnių antraštes, pradėjau spėlioti kas ten toliau dėstoma, kas slypi po šiais daug žadančiais žodžiais. Sekmadienį sužydės alyvos? Pirmadienį jau galėsime lįsti į šortus, matuotis maudimosi kostiumus? Antradienį vartysimės Palangos paplūdimį, kaitinsimės prie ežerų?

 Smagu būti valdžioje vien todėl, kad gali persukti laiką. Bet, gal jis gali būti ir nusukamas? Įtariu, kad senjorams kažkas laiką dozuoja mažesnėmis porcijomis – labai jau greitai prabėga trečiojo amžiaus studento diena – išgėrei rytinę kavą, apsižvalgei, žiūrėk, jau ir vakaras...

 Tačiau mąstykime plačiau. Valdžia nuolat akumuliuoja gerus sumanymus. Antai LR Teisingų Perspektyvų Ministerija (toliau TPM) pasiūlė paskiepyti pačią Juokų dieną. Minėtos ministerijos pažymoje Seimui rašoma: „Kadangi mūsų moderniame, inovatyviame, progresyviame pasaulyje kasdien randasi begalė naujovių, ne visos socialinio sąlyčio grupės suspėja laiku adaptuotis, sparčiai kintančios tikrovės suvokimui naudoja pasenusius komunikacinius resursus, karnavališkai margą šiandieną dažnai priima per savo atgyvenusią prizmę – juokus. Kaimo senoliai šaiposi net iš žinių skelbiamų per televiziją, pagyvenusių miestiečių karta rezga sarkastiškus komentarus apie šviesią nūdieną, tomis karikatūriškomis mintimis dalinasi ne tik artimojoje aplinkoje (taip vadinamoje šeimoje), bet ir tretiems asmenims retransliuoja iškreiptą matymą, dažnai naudodamiesi net elektroninėmis priemonėmis. Štai vienas Geranoris informavo apie tokį, pačioje Vilniaus širdyje, ties Baltuoju tiltu, nugirstą pokalbį. Cituojame jo ataskaitą: „Du vidutinio amžiaus piliečiai vienas kitam pritardami nepagarbiai atsiliepė apie šalies politines realijas garsiai rėkaudami: „Praėjusią kadenciją Lietuvą valdė valstiečiai, o dabar – piemenys!” Čia priėjo kažkoks Kindziulis ir tarė: „Nieko nuostabaus. Esame žemdirbių tauta““. Citatos pabaiga. Išsiaiškinome – Kindziulis jau septyniasdešimt metų vaikščioja po šalį taukšdamas visokius niekus. Gal šį kartą jis buvo teisus, bet eidamas pro šalį nesilaikė dviejų metrų atstumo. Mūsų Geranoris apie tai informavo organus. Išvada: Šalies garbaus amžiaus dauguma per daug sau leidžia. Rekomenduojame tolerancijos vakcina paskiepyti atgyvenusį kalendorinį reiškinį – Juokų dieną, kad visi mes, į laukiančias realybės permainas galėtume žvelgti be satyros, grotesko ir kitų humoro bacilų savo atnaujintoje visuomenėje“. Ši TPM pažyma Seime bus svarstoma Balandžio Pirmąją.


K.K.Šiaulytis. – Žiū, mūsų gandras žmoną 
iš tolimų kraštų parsigabeno…

K.K.Šiaulytis. Kiškis – margučių dailininkas

K.K.Šiaulytis. Kulinarijos šefas

 K.K.Šiaulytis. Lokdaunas

K.K.Šiaulytis. Šiuolaikiniai margučių raštai

Straipsnį "Paskiepyta juokų diena" ir humorografijas 
publikuoja laikraštis "LIETUVOS AIDAS".

2021 m. sausio 8 d., penktadienis

HUMORO KALENDORIUS. Sausis. Slidėmis į Palangą!

K.K.Šiaulytis. Pasiklydo. 2013. Humorografija

Kęstutis K.Šiaulytis 

HUMORO KALENDORIUS 

Sausis. Slidėmis į Palangą! 

 Astrologai pagaliau apsisprendė paskelbti – Vandenio era prasidėjo paskutinėmis du tūkstančiai dvidešimtųjų gruodžio dienomis. Apie buvusią, Žuvų eros pabaigą, kalbėta jau seniai, nekantriausi žvaigždžių skaičiuotojai jau 2012-aisiais laukė sukrėtimų, bet, matyt, pereinamasis laikotarpis kažkur įstrigo, bet nenuvylė. Pastaraisiais metais permainos mūsų padangėje liejasi kaip Nemunas ties Rusne! Artimiausią šimtmetį astrologai mato šviesų – kada panorėję lankysimės kosmose, o Žemėje skraidysime nuosavais sparnais!

 Pro langą pažvelgęs į jaunėjantį mėnulį ir aš bandau prognozuoti ateitį. Sninga, reiškia padidės slidžių paklausa. Kadangi poledinės žūklės ežerai ir marios sausio mėnesį automobiliais nepasiekiami (trukdo vyriausybės sprendimai), ešeriauti trauksime pusnimis! Iki stintų guotų ties Kiaulės nugara Klaipėdoje, teks ilgiau lazdomis pairkluoti: kauniečiai ten nukaks per dvi paras, o mes, vilniečiai, gal suspėsime bent į žuvų turgų Palangoje. Svarbu neužmiršti slidžių tepalo, kaip sako liaudies patarlė – sauso niekas neklauso!

 Pasižvalgęs interneto padangėje, tyrinėju kaip gyvena mūsų žvaigždutės: jaunųjų ministrių Plejada choru dainuoja karantino naujienas, o “atlikėjų” žvaigždynai vis su kuom nors kariauja – žybsi išprakaituotu humoru. Žiniasklaidos horizontuose kyla, šiaip jau ūkuose plevenantys, socialiniuose tinkluose sublizgėję feisbuko aktyvistai, jų spindintys veidai pranašauja naująją kolektyvizaciją, šį kartą – mąstymo.

 Nuklydau į platesnius vandenis, bet vis savo galaktikoje. Europos Sąjungos vėliavos žvaigždžių ratelis spindi blankiau – jaučiasi Breksito padariniai. Kitų sambūrių ir valstybų vėliavose pastebima sumaištis – astrologai jų raudonuose, mėlynuose, žaliuose žvaigždynuose įžiūrėtų karingojo Marso ir aistrų kurstytojos Veneros įtaką. Pro savus teleskopus žvelgiantys politologai mato kita – kalčiausias Merkurijus, prekybos, komunikacijų ir visokiausios išminties planeta. Jų spėjimas: įsiliepsnoję politinių ginčų gaisrai – vakcinos čiurkšle neužgesinami. 

  Menotyrinikai turi savo ateities perskaitymo metodiką. Jie žvalgosi dailės parodose – nuo seno žinoma, jog menininkų darbai tarsi išpranašauja rytdieną. Jei taip, pastarųjų metų vizualistų artefaktai mūsų palikuonims nieko gero nežada. Paguosiu, konceptualusis menas sunkiai iššifruojamas, gal tai tik mada, filosofiniu nuovargiu nuspalvinti kasdienę kūrybą?

 Pasižvalgiau ir aš, savo humorografijų archyve, gal rasiu ką nors pranašiško? Aptikau 2012-ųjų metų karikatūrą, kuri galėtų iliustruoti šiomis dienomis spaudoje pasirodžiusius straipsnius tokiomis antraštėmis – “Bankai keičia paslaugų įkainius”.


K.K.Šiaulytis. Naujienos. 2012. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Astrologas. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Sausis statybose. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Žvejų draugystė. 2012. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Banko pelėda. 2012. Humorografija

Tekstas ir humorografijos publikuojami
 laikraštyje "LIETUVOS AIDAS".
Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje -
http://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article
/24848-01-08-humoro-kalendorius?fbclid=IwAR3gs
XiINZZg3tIpuyE2Em3aJDWJFfy_8W8L_NWb1
AJbounxq4cnpKH9zVg