Kęstutis K. Šiaulytis
RUDENS LABIRINTO SIUŽETAI
Causerie – pašnekų esė
Rudens turinys
kai kam atrodo vienažodis – pilnai nusakomas tos spalvos vardu. Tačiau, jei
atidžiau peržvelgsite savo nugyventus metus, teks pripažinti: šis devyniasdešimt
dienų trunkantis lapkrityno nuotykis daug margesnis nei tapytojo ekspresionisto
paletė, o tame laike ištinkančių asmeninio gyvenimo permainų rikiuotė – ilgesnė
nei išskrendančių gervių virtinė.
Rugsėjis
prasideda edukaciniais rūpesčiais. Rugių nebesėjame – sodinam vaikus į
mokyklinius suolus, studentai irgi ne spalinius linus mina: žinynus varto – informacijos
žirnius kulia, rezga projektus, kaupia testų aruodus, profesorių pasakas
konspektuoja. Viešajame gyvenime perrašomi televizijų sapnininkai, jų ekranuose
šiepia gerkles naujo sezono kvatokliai ir moderatoriai. Pagalvės prieglauda
negali sulaukti tavo švilpiančios nosies – aistringos naktinės TV programos
veikia kaip juodos kavos dozė.
Rudeninės orų
sūpuoklių pašvaistės žydi jurginais, sklando rūkais, girgžda iš šiaurinių
tundrų traukiančiais žąsų pulkais, bet dar ir griaudėja perkūnais, pabyra
kalibruotais ledo suvenyrais. Kiekviena saulėta diena vis mielesnė, atrodo –
bus paskutinė, tačiau po pirmųjų sidabriškų šalnų švysteli Žvirblių vasara. Šio
reiškinio senasis, „bobų“ vardas, jau atgyveno, o kadangi turime tris
paukštiškus pavasario mėnesius, gal ir tai trumpadienei vasarai suteikime mielo
namų čirškalo – žvirblio vardą. Jų ryžtinga giesmelė: „crik-trik“, „ci-či“ –
gaivi, kaip spanguolė!
Trečiasis
aptariamo labirinto ratas painiausias. Po žaismingos vasaros ne kartą ryžomės
pakeisti ne tik darbovietę, bet ir profesiją, o kartais pavykdavo net peršokti
karjeros laiptų pakopą. Permainų poreikio cunamis užkabina ir rūbų spintas, ir
interjero dizainą. Jei prisninga pinigų, atnaujinamos kulinarijos dirbtuvės –
jos anksčiau buvo vadinamos virtuvėmis. Bet čia jau neburbuliuos slyvų uogienė,
nebus sukamas obuolių sūris, vakuojami agurkai, šinkuojami kopūstai. Naujų
gabaritų šaldytuvai sutalpina ir asmeninę kulinarinių knygų bibliotekėlę ir atprintintų
koldūnų maišus.
Dar vienas labirinto posūkis – mikologo ištarmė: „Pievagrybiai vengia klaidaus miško, o baravykai – grybautojų“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą