Vilniuje, RAŠYTOJŲ KLUBE, 2023 spalio 17 d. 18 val, jau beveik sutemus, dalyvavau literatūrinio veiksmo renginyje, kuriame poetas (irgi fotografas, dailininkas dadaistas) Ričardas Šileika gausius vakaro dalyvius supažindino su savo naujausia knyga PERTRAUKA, dailės kūryba (kabo įrėminta), bei pristatė kolegas menininkus, kurie turėjo aktyvinti primigusius klausytojus. Tie veikėjai – tai knygos leidėjas Juozas Žitkauskas, poetas Linas Daugėla, dailininkas, muzikos kūrėjas, džiazuojantis armonikininkas Eugenijus Raugas ir aš – škicų meistras. Tarp apsėstų kėdžių buvo pasislėpęs dar vienas aktualizuotojas – dailininkas Andrius Mosiejus, padovanojęs prelegentui neseniai Latežerio miškuose rastą GELEŽĖLĘ. Susitikimas prabėgo kaip koks sutrumpintas PDR (Poetinis Druskininkų Ruduo) – žodinės, muzikos ir plastinių štrichų žaismės guodė čia susirinkusius – ne be reikalo ištrūkote iš sostinės gatvių šurmulio! Skambėjo Ričardo biografinė poezija, draugiškos kolegų pastabos, o Eugenijaus Dusių dainos ir šimtabalsė armonika taip griežė, kad net didingieji Rašytojų Sąjungos laiptai šoko!
Viso to šurmulio ir balto ekrano fone aš škicavau – piešinius dovanojau kalbėtojams, pats buvau apdovanotas Melchioru, kurio foto rasite reportažo gale.
Atskiru sakiniu norėčiau aptarti R. Š. naująją knygą – tai tikrai puikus, sakyčiau, bibliofilinis leidinys, kuris turėtų nugulti kiekvieno literato bibliotekoje. Ketvirtajame viršelyje, tarp Dadaistinių tipografijos pramislų, rasite ir mano kažkada pieštą Ričardo Šileikos portretinį škicą.
K. K. Š.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą