K. K. Šiaulytis. Paroda "Akvarelinės Druskininkų impresijos. "

Kairėje stendas, už kurio, tarsi už vartų, 

prasideda parodos ekspozicija.

Mano dailės paroda

 "Akvarelinės Druskininkų impresijos"

Druskininkai, "Menų kalvė". 2023, birželis.

Nuotraukų autorė Alina Leminskaitė.

K. K. Šiaulytis. Alchemija. Žaliasis krantas.

 2021. Drb., al., 70 x 60. 

Akvarelių ekspozicija

K. K. Šiaulytis. Kelionė. Dangus virš 

Valkininkų geležinkelio stoties.

 2016. Drb., al., 100 x 60

Druskininkų "Menų kalvės" rūmo ekspozicinė erdvė

K. K. Šiaulytis. Avių sodas. Švendubrė.

 2023. Drb., al.,  45 x 69,5. 

Aliejinės tapybos ekspozicija.

K. K. Šiaulytis. Dainavos girios toliai,

 žvelgiant nuo Liškiavos bažnyčios kalno. 

2023. Drb., al., 60 x 40. 

K. K. Šiaulytis. Sakintos pušys. 2017. Drb., al., 60 x 60

Atvirukų ekspozicija

K. K. Šiaulytis. Sodyba su aviliais. Švendubrė.

 2019. Drb., al., 40 x 40. 

K. K. Šiaulytis. Geltonoji Švendubrės sodyba.

 2019. Drb., al., 40 x 40

K. K. Šiaulytis. Žalioji Švendubrės sodyba. 

 2022. Drb., al., 40 x 40. 

Aliejinės tapybos kampas

K. K. Šiaulytis. Spenglos upelio karūna.

 2023. Drb., al., 50 x 50

K. K. Šiaulytis. Pražydo grikių laukai.

 2023. Drb., al., 35 x 55. 

K. K. Šiaulytis. Bočeliai juodalksniai 

Ratnyčios draugėje. 2023. Drb., al.,  45 x 60. 

Dar vienas žvilgsnis į parodą

K. K. Šiaulytis. Rudens slėpiniai. 

Ratnyčia žvelgiant nuo M. K. Čiurlionio gatvės tilto.'

2023. Drb., al., 60 x 40. 

K. K. Šiaulytis. Pranciškus Skorina

 ir Paracelsas Vilniuje, prie Subačiaus vartų.

2022. Drb., al., 60 x 80. 

K. K. Šiaulytis. Eglė yra jaukus tinklas.

 2017. Akrilas, medis

K. K. Šiaulytis. Valdovas. 2021. Drb., akrilas.

K. K. Šiaulytis. Karvelis keršulis uogauja 

mėlynių šile. 2023. Drb., al., 30 x 40. 

K. K. Šiaulytis. Juodasis strazdas Ratnyčios pakrantėje.

 2023. Drb., al., 25 x 35

Prie akvarelių sienos

Nauja realybė – slapti ir gundantys informaciniai karai

K. K. Šiaulytis.  Kainų šamanas. 

2016. Atvirukas, humorografija, 10 x 15

Spaudos dailininko dienoraštis

Kęstutis K. Šiaulytis

Nauja realybė – slapti ir gundantys 

informaciniai karai 

Causerie - Pašnekų esė 

  Praeitin nurašyti tie laikai, kai lietuviui visa reikalinga informacija sutilpdavo į Lauryno Ivinskio (1810-1881) rengiamą veikalą “Kalendorius, arba metskajtlius ukiszkas”, pasirodydavusį 1848-1864-aisiais. Dabar, net nevartydami popierinių puslapių, kas 24 valandas gauname tokią mums patiekiamų “žinių” dozę, kad ją suklojus į knygą, kasdien susidarytų solidus enciklopedinis tomas. Pastebėjote, prie to daug žadančio, vos ne švento žodžio, pripiešiau kabutes, tad jūs teisėtai suklusote – ar viskas gerai, su mus taip narčiai užklupusia žingeidžiava?

 Patys netikėčiausi ir kartu daugiaprasmiai įspūdžiai patiriami modernių parduotuvių konglomeratuose, kur virš galvų skraido papūgos su prie kojos prikabinta kaina, sklando karštašonių bandelių kvapai, prisiglausti kviečia dailių antropomorfinių formų foteliai, su pasiūlymu įsigyti tarsi veltui – išsimokėtinai. Kad nepamestum galvos, rastum kelią iki tau reikalingos prekės, tenka pasitelkti tiek įgytus gebėjimus, tiek įgimtą nuovoką bei savisaugos instinktus. Maisto prekyvietės ypač turtingos jusline informacija, ne šiaip sau sakoma: neik apsipirkti alkanas – akys ištuštins piniginę. Ten, net agurkėliai stiklainiuose surikiuoti lyg meninė instaliacija, o raugintų kopūstų statinėje taip švyti vienintelė spanguolė, kad nepraeisi nepakrovęs viso to į prekių karutį! Tarp lentyninių kalnų pasijauti lyg geologas kasantis auksines pakuotes (kavos), sidabrines skardines (skumbrių), deimantais tviskančias karameles. Jei netyčia užklydai į stipresnių gėrimų skyrių, tau švyti kažkada skaitytų nuotykingų “Drąsiųjų kelių” viršelius primenančios butelių etiketės – su burlaiviais ir piratų kapitonų portretais, Meksikos dykumų kaktusais, romantiškais Škotijos viržynais, Prancūzijos pilių kuorais. Nesuklydote, tie spalvingi vaizdiniai, skirti ne Aleksandro Diuma ar Valterio Skoto romanų reklamai. Moksliukus suvilioja “tikrą tiesą” bylojantys smulkiaraidžiai prekių aprašai, aptariantys produkto sudėtį ir priemaišas: nitratus, sulfitus, konservantus, fruktozę, laktozę, stabilizatorius, modifikatorius, dažiklius, koaguliantus, oksidantus. Tuose trumpametražiniuose tekstuose neužmirštos ir maistinės, gydomosios, biologinės bei ekologinės vertės. Kainas perskaityti, tapgi išmanu: jos varijuoja spalva bei papildomais įrašais: apie nuolaidas, akcijas, palankias valandas ar dienas. Apsipirkimuose dalyvauja ir tavo ausys – lyg šikšnosparniai triukšmingame muzikiniame fone atsirenka džiugaus balso deklamuojamus prekybcentrio pranešimus.

 Bet visa tai – tik informacinė mažmena, palyginus su skaitmeninių žiniatinklių musgaudžiais (pastarasis dvižodis sudarytas iš “mus gaudo”), prie kurių prilipę praleidžiame didžiąją gyvenimo dalį. Jaunimėlis – įsikibęs mobiliakų, prakutėliai – kabo internete, o nuobodžiaujantys senjorai snūduriuoja televizinių programų lopšiuose. Per visas jusles mus pasiekiantis kūrybingasis dvidešimt pirmasis amžius, nesitenkina reportažais ar interviu – naujausi mus intriguojantys žanrai: “tūsas”, “feikas”, “mobingas” ir nervus sustyguojantys komentarai!

 Kartą, protagalvis ekranų kalbėtojas prasitarė: informacija yra galia ir turtas! Nejaugi tos gėrybės dalinamos veltui – kaip sūris pelėkautuose?

K. K. Šiaulytis. Informacija yra ginklas. 2023. Koliažas,

K. K. Šiaulytis. Televizinių serialų motyvai. 

2013. Atvirukas, humorografija, 15 x 10

K. K. Šiaulytis. Priklausomybė.

 2015. Atvirukas, humorografija, 10 x 15

K. K. Šiaulytis. Kasdienybės kryžiažodžiai.

 2013. Atvirukas, humorografija, 15 x 10

Pašnekų esė bei šios iliustracijos publikuojamos

 laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2023 Nr. 44.

Rasite ir "L A"internetinėje svetainėje -

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/30613-

2023-11-24-spaudos-dailininko-dienorastis-nauja-

Kaune, Miko ir Kipro Petrauskų namuose

K. K. Šiaulytis. M. ir K. Petrauskų muziejuje.

 Aktorių stovylos Valstybės teatro ekspozicijoje.

 2023. Akvarelinis škicas, 24 x 32

Kęstutis K. Šiaulytis 

Kaune, Miko ir Kipro Petrauskų namuose

 Kauno miestas turtingas istorijos ir kultūros palikimu, pirmosios Nepriklausomybės epochos reliktais. Matyt todėl, atvykus į Laikinąją sostinę taip stipriai jaučiama to pavasariškai gaivaus, veržlaus, kūrybinės dvasios kupino dvidešimtmečio (1918-1940) aura.

 Žinia, rudens prietemų miglose kažkodėl dingsta laiko pojūtis, dabartis dyla, nyksta tarsi medžių rūbas, bažnyčių varpai skamba kaip ir prieš šimtmečius, bokštų laikrodžiai rodo tik romėniškų skaitmenų valandas, tad nieko keisto, jei Nemuno krantinėje ar Rotušės aikštėje pasirodys, kad kokiame siluete atpažinai Juozą Tumą-Vaižgantą, Kazį Binkį, kitame – Augustiną Gricių, Petrą Cvirką, o gal, net ir Franką Kruką… Žingsniuodamas nuo Katedros link Laisvės alėjos stebi žibintų blausume išnyrančius “antikvarinių” namų fasadus, užeigų langus. Vaidenasi, ten, prie vyno taurės, kažkas skaito Juozo Keliuočio “Naująją Romuvą”, Valentino Gustainio redaguojamą valstybės laikraštį “Lietuvos aidą”… Visame senajame Kaune, o ypatingai klaidžiose Žaliakalnio alėjose, akivaizdu – nūdienos informacinių srautų užprogramuotas gyvensenos kūliavirstis, čia yra nežinomas reiškinys!

  Spalio pabaigoje, su vilniškio teatro “Arbatvakariai” trupe atvykome į tą Žaliojo Kalno oikumeną – šiuolaikinio pasaulio neužgožtus Miko ir Kipro Petrauskų namus. Atvežėme aktorės Eglės Tulevičiūtės režisuotą muzikinį spektaklį „Mikas. Žmogus orkestras“. M. Petrauskui (1873 10 13-1937 03 23) skirtame biografiniame pastatyme vaidmenis atliko aktoriai Kristijonas Siparis ir Saulius Sipaitis, solistas Povilas Padleckis, pianistė Eglė Perkumaitė, smuikininkas Andrius Pleškūnas. Broliai Mikas ir Kipras gimė vargonininko, dirbusio Ignalinos krašto bažnyčiose, šeimoje. Tarp brolių gimtadienių – tik mėnuo, bet užtat, dvylikos metų skirtumas. Tad jaunesnysis Kipras (1885 11 23-1968 01 17), kaip muzikas, dainininkas, mokslinosi vyresniojo, jau vargonininku tapusio Miko, globoje. Tą vakarą, sausakimšoje Petrauskų namų salėje Kauno melomanai, kartu su vilniečiais scenos aktoriais keliavo žymiojo kompozitoriaus, dainininko, muzikinės kultūros puoselėtojo Miko Petrausko gyvenimo vingiais, nuklysdami į užjūrio Niujorką, Bostoną ir vėl sugrįždami Lietuvon. Žaliakalnio namą, sau ir broliui, Mikas pastatė už dolerius, parsivežtus iš dosniosios Amerikos.

 Dabar M. ir K. Petrauskų namai yra Kauno miesto muziejaus dalis. Antrajame aukšte atkurtas autentiškas Kipro Petrausko buto interjeras. Kambariuose kabo žymių XX amžiaus pradžios šalies dailininkų: Antano Žmuidzinavičiaus, Petro Kalpoko, Kazio Šimonio, akvarelės klasiko Kajetono Sklėriaus darbai. Buto, kaip dailės galerijos įvaizdį papildo tada populiarių interjerinių skulptūrų gausa, secesiniai ir art deco stiliaus baldai.

 Dar viena ekspozicija kviečia į Valstybės teatrą. Čia lankytojas atsiduria tarsi scenoje tarp garsių Smetonos laikų aktorių. Gali pasidaryti keletą „selfių“ su įžymybėmis ir atsisveikinti, tačiau, jei domina ano meto teatrinis gyvenimas, neužteks nei poros valandų peržvelgti, patyrinėti visą kruopščiai muziejininkų parengtą ekspoziciją.

Miko Petrausko biustas Muzikinio teatro

 sodelyje (1937). Skulptorius Bronius Pundzius. 

K. K. Šiaulytis. Škicas teptuku (2015).

Kipro Petrausko biustas Muzikinio teatro

 sodelyje (1986). Skulptorius Leonas Strioga.

 K. K. Šiaulytis. Škicas teptuku (2015).

Iliustruotas savaitinis kultūros

 gyvenimo žurnalas “Naujoji Romuva”. 

1937 m. Nr. 46 (356), lapkričio 14 d. 

Viršelyje – “G. Verdi “OTELLO” operos

 dekoracijų eskizas”. Dailininkas Liudas Truikys.

K. K. Šiaulytis. Teatras “Arbatvakariai”.

 Muzikinio spektaklio “Mikas. Žmogus – orkestras” škicas.

K. K. Šiaulytis. M. ir K. Petrauskų muziejuje.

 Ekspozicija Kipro Petrausko darbo kabinete.

Iliustruotas savaitinis kultūros gyvenimo

 žurnalas “Naujoji Romuva”.

 1934 m. Nr. 162 (6), vasario 11 d.

 Viršelyje – Kipras Petrauskas

Straipsnis ir piešiniai, iliustracijos publikuojami

 laikraštyje "LIETUVOS AIDAS".

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article

/30568-2023-11-17-kaune-miko-ir-kipro-petrausku-namuose?

Broniaus Kviklio kelionės laike po mūsų Lietuvą

K. K. Šiaulytis. Atminimo kryžius

 kraštotyrininko, žurnalisto Broniaus Kviklio sodyboje,

 Zastrono kaime. 2006. Akvarelė, 42 x 29,7

Kęstutis K. Šiaulytis 

Broniaus Kviklio kelionės laike

 po mūsų Lietuvą

 Kraštotyrininkas, žurnalistas, skautininkas Bronius Kviklys (1913 11 10-1990 08 28), šią lapkričio savaitę, kai minime jo skaitlingą 110-ies metų jubiliejų, tikriausiai pakviestų mus kelionėn po savo numylėtąją Lietuvą. Trumpos vėlyvo rudens dienos – ne kliūtis pabuvoti sapnų gimtinėse, tėviškėse, apsilankyti mažuosiuose šalies miesteliuose, kurių, matau atmintyje išraižytame žemėlapyje, kaip pupų priberta prie veidrodinių ežerų, ežerėlių, upių slėniuose, piliakalnių pašonėse, didžiagirių draugėje, istorinių traktų kryžkelėse. B. Kviklys, savo enciklopediniu keturtomiu veikalu „Mūsų Lietuva“ (1964-1968), kurį sukūrė, sudarė, surikiavo gyvendamas tolimojoje Amerikoje, Čikagoje, išmokė mus keliauti „nuotoliniu būdu“ ir, net laikoskrydžiu – mintimis nusibelsti į „unijinę“, „carinę“, „kaizerinę“, nulėkti į Nepriklausomąją Lietuvą. Šiandien, jau galime su šypsena prisiminti ir „kolūkių epochą“, kai sovietiniai darbadieniai biro iš kiauro maišo, bet už rublį, galėjai nusipirkti net penkiasdešimt ideologiškai „pakaustytų“ laikraščių po dvi kapeikas.

 2006 metais, su uteniškiu dailininku, kraštotyrininku Jonu Pleckevičiumi ieškojome Broniaus Kviklio gimtinės Zastrone. Baltais vieškeliais apsukome gerą kalvų, klonių ratą, o radome visai netoli Daugailių, kaip vietiniai nurodė – tarsi miškelyje medžiuose slypinčią sodybą. Senųjų pastatų nelikę, čia įsikūrę jau kitų laikų žmonės, bet, tarp bokštais žaliuojančių eglių kyla didžiojo kraštotyrininko atminimo kryžius. Panašus, nuostabiai aukštaitiškas, švyti ir Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje. Klebonas papasakojo, jog tai kopija kryžiaus, kokį Bronius Kviklys buvo dovanojęs lankytai pradžios mokyklai.

 Lyg B. Kviklio paraginti, tąkart, per keletą dienų aplėkėme Utenos krašto ežerus, piliakalnius, ieškojome Jono Kazimiero Vilčinskio gimtinės. Jonas mikliai vairavo, ragino savo, kiek atmenu melsvą, automobilį – jam rūpėjo kolegai aprodyti vasaros žavesyje skendintį, poetų rimuotą Šventosios, Alaušo, Indrajo, Tauragno kraštą.

K. K. Šiaulytis. Senojo Pašto kelio plentas

 tarp Utenos ir Zarasų. 2006. Akvarelė, 29,7 x 42

K. K. Šiaulytis. Ekslibrisas Broniui Kvikliui 

“Medininkų pilis – 10”.  2022 

K. K. Šiaulytis. Utena. Paminklas Jonui Basanavičiui.

 Skulptorius Boleslovas Plungė. 2006. Akvarelė, 29,7 x 42

K. K. Šiaulytis. B. Kviklio kryžius

 Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje.

Tolumoje – Daugailių piliakalnis.

 2006. Akvarelė, 29,7 x 42

Straipsnis publikuojamas 

laikraštyje "LIETUVOS AIDAS", 2023, Nr. 42. 

Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje - 

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/30532-2023-

11-10-broniaus-kviklio-keliones-laike-po-

Vilniuje, Žurnalistų namuose

 Žurnalistų Senjorų klubo pirmininkas poetas Ipolitas Skridla

linksmai moderavo parodos atidarymo vakarą. Foto D. Š.

            

Vilniuje, Žurnalistų namuose

 atidaryta mano paroda 

"AKVARELINIAI 

METRAŠČIAI IR DIENORAŠČIAI"

Gerbiamas Ipolitas Skridla, 

mano parodos pristatymą pradėjo

 savo sukurtu posmu:

 Tauta žino, tauta mato,

                         Ką Šiaulytis kuria, tapo,

                         Jo kūrybos paskirtis,-

                         Skatinti taurias mintis.

                        Palinkėsime Šiaulyčiui,

                        Stiprios sveikatos, laimės, ryžto.

                        Deimantinės ištvermės

                        Ir kūrybinės sėkmės.

K. K. Šiaulytis. Trinapolis – 

Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia ir Neris audringą,

 bet pagaliau saulėtą rudens dieną. 

2022. Akvarelė, 29,7 x 42

Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius

 įteikia man garbingą Lietuvos Žurnalistų sąjungos

 apdovanojimą "Už nuopelnus žurnalistikai". Foto D. Š.

Lietuvos Žurnalistų sąjungos medalis

 "Už nuopelnus žurnalistikai"

Lietuvos Žurnalistų sąjungos Valdybos sprendimu

 buvau apdovanotas medaliu

"Už nuopelnus žurnalistikai"

Su kolegomis žurnalistais. 

Deja į telefoninį kadrą netilpo dar 40 bičiulių.

Foto autorė Nijolė Radušienė.

Menotyrininkas, dailininkas Albertas Vaidila 

sukūrė mano portretą. Foto D. Š.

Dalia Šiaulytienė pasitinka mano parodos žiūrovus.

Foto autorė Nijolė Radušienė.

K. K. Šiaulytis. Rudens jurginai.

 2023. Akvarelė, 42 x 29,7

Spaudos dailininkas, ekslibrisų

 kūrėjas Alfonsas Čepauskas

 įteikė man vieną savo kūrinių. Foto D. Š.

Vakaras Žurnalistų namų salėje. Foto D. Š.

Diskutuojame apie meną 

su kolega Vytautu Kvietkausku. Foto D. Š.

Kolegų būrys. Foto D. Š.

K. K. Šiaulytis. Akvareliški jurginai

 2023. Akvarelė, 42 x 29,7

Parodai atminti išleidau du atvirukus.