K.K.Šiaulytis. GALERIJA: rugpjūčio 2025

Davidas Tenirsas Jaunesnysis

(David Teniers the Younger 1610-1690).

„Stalo žaidimai“, fragmentas. Chromolitografinis atvirukas.

Spausdinta Berlyne, apie 1898 m.

Kęstutis K. Šiaulytis

ATVIRUKŲ ISTORIJOS.

MENAS PAŠTO KORTELĖJE

Daugumoje Europos kalbų pašto atvirukai vadinami pašto kortelėmis: „carte postale“ – prancūziškai, „postcard“ – angliškai, „postkarte“ – vokiškai, o skambiausiai – itališkai: „cartolina“. Kai tik buvo sumanyta pašto korteles spausdinti iliustruotas, (priminsiu, tai įvyko 1871 metais) tuoj kažkam kilo idėja jose publikuoti dailininkų kūrinių reprodukcijas. Apsukrūs leidėjai pirmiausia griebėsi žinomiausių autorių, klasikų, jų tapybos darbai buvo perteikiami juodai baltomis graviūromis, litografijomis, o kiek vėliau ir chromolitografijomis. Pastaroji technika labai sudėtinga, iškilūs dailės kūrinai buvo tarsi perpiešiami ant litografinių akmenų mažame formate (9 x 14) dėliojant mikro taškelius, brūkšnelius. Ant akmens piešiamos tik vienos reikiamos spalvos detalės, tad pilnam vaizdui išgauti prireikdavo keturių ir daugiau akmenų. Spausdinama nuo parengtų akmenų kiekvieną spalvą atskirai, paeiliui. Tokių atvirukų tiražai nedideli, kolekcionierių labai vertinami. Dažnai, žymiausi litografai buvo pripažįstami kaip tokio atviruko bendraautoriai, jų parašas atspaude rikiavosi šalia tapytojo, akvarelininko autografo. Taigi, tais atvejais ir atspaudas įgydavo litografinio originalo statusą. Dar XX amžiaus pradžioje, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos spaustuvininkai pasirūpino, kad jų svarbiausių muziejų šedevrai būtų įamžinti tose mažose kortelėse, o atvirukų kolekcionierių rinkiniai taptų tarsi tų muziejų miniatiūrinėmis kopijomis. Atsiradus galimybei poligrafiniu būdu publikuoti nuotraukas, tapo populiarios, kad ir nespalvotos, garsiausių paveikslų foto reprodukcijos. Ir to meto dailininkai panoro savo darbus pamatyti tose kortelėse. Paveikslų galerijos, meno žurnalai, įvairios meno draugijos atvirukų dėka pažindino visuomenę su dabartyje kuriančių dailininkų darbais. Poligrafijos technikoms tobulėjant, atsiradus spalvotai fotografijai, meno kūrinių reprodukavimas tapo paprastesnis, pigesnis. Tarpukario Lietuvoje daug meno atvirukų išleido Ona Vitkauskytė (1865-1928). Sovietinės santvarkos metais, muziejininkų, dailėtyrininkų, leidėjų pastangomis dideliais tiražais spausdinti M. K. Čiurlionio darbų reprodukcijų atvirukuose rinkiniai: „Zodiako ženklai“ (1971), „Pasaulio sutvėrimas“ (1972), „Sonatos“ (1978), „Grafika“ (1984) ir kt. Pasirodė Petro Kalpoko, Kajetono Sklėriaus, Kazio Šimonio, Antano Samuolio, Jono Šileikos, Vlado Eidukevičiaus, Antano Žmuidzinavičiaus, Marijos Cvirkienės ir kitų dailininkų atvirukų rinkiniai, kurie, tuomet, tarsi vėrė mums langą į nacionalinio meno lobyną.

Šiandien, atvirukų su meno kūrinių reprodukcijomis parsivežame iš aplankytų didžiausių pasaulio muziejų, o savo darbus reprodukuoti atvirukuose gali kas panorėjęs – skaitmeninė spauda atkeliavo tiesiai į dailininkų studijas...