K.K.Šiaulytis. Nemunas ties Meilės sala. Druskininkai.
2013. Akvarelė. 42 x 29,7
Nemunas ir Akvarelė
Tapydamas plenere, liejamuosius - turškiamuosius
akvarelės efektus - pažaboju.
Jei jau pleneras - surastas kartais ilgai ieškotas motyvas
- tai, manau, mieliausia perteikti dienos,
metų laiko nuotaiką, kraštovaizdžio charakterį -
privilioti į akvarelę regimos erdvės genius loci.
***
Tik šiandien pastebėjau (2017 03 19),
kad balti debesys šiame darbe - "Nemunas ties Meilės sala. Druskininkai",
primena pusiaugulą moterį.
Plenere į besirandančią akvarelę peizažas ir šviesa
įbrenda tarsi nejučia - dailininkui tik vos prisilietus,
o krašto misterijos - įsliuogia tik į nužiūrėtą kūrinį.
***
K.K.Šiaulytis. Vakaras prie Nemuno.
Pusiaukelyje tarp Švendubrės ir Druskininkų.
2013. Akvarelė. 29,7 x 42
***
1992 metais geografas Rimantas Krupickas pakvietė mane dalyvauti
Nemuno ištakų tyrimo ekspedicijoje.
Nedidelė grupė mokslininkų ir studentų,
(aš atstovavau žiniasklaidą, tada leidau žurnalą "Žaliasis laikraštis"),
išvykome į Baltarusiją. Ilgais vieškeliais, per plačius slėnius,
važiavome ten, kur žemėlapiuose buvo nurodyta Nemuno upės pradžia.
Atvykome prie pirmojo Nemuno tilto - sunku buvo patikėti,
kad po juo srovenantis upelis yra mūsų didžioji upė.
Kiek leido kolūkiniai keliukai, dar lingavome autobusu,
o toliau, pėstute - kryptį rodė kompasai, nuojauta
ir baltarusis krašto žinovas, atvykęs, rodos iš Minsko.
Deja, kraštotyrininko nurodytose palaukėse jau buvo
pasidarbavę melioratoriai, tad Nemuno versmes ėmėme ieškoti
pasklidę grupelėmis po nedidelę girią. Mūsų būrelis greit
aptiko upelio sausvagę, pasileidome jo smėlėtu dugnu vos ne bėgte,
tačiau greitai į mūsų atrastąjį "upelį" įsiliejo kitas,
toks pat - tik smėlį šiugždenantis "upokšnis".
Antra, trečia tyrėjų grupės irgi rado bevandenių vagų
- jų čia, pasirodo, buvo visas tinklas,
supratome, jog vienintelės versmės ir nebuvo -
Nemuno ištakos - visame miške!
Galima būtų bet kurį to miško sausupį laikyti Nemuno pradžia,
bet, manau, iš lotyniško žodžio nemus, reiškiančio šventą girią,
kilęs mūsų upės vardas tarsi nurodo, kad ir jos ištakos turi slėptis miške.
***
Nemunas, nuvinguriavęs iš Minsko srities 462 kilometrus,
pasiekia Lietuvą, dar 17,3 km. teka pasieniu su Baltarusija,
o jau vien mūsų šalyje - teka 359 km. Pasieniu su Rusija - dar 98,7 km.
Viso turėtų susidaryti 937 km - taip apie Nemuno ilgį teigia enciklopedijos.
Akvarelę " Vakaras prie Nemuno.
Pusiaukelyje tarp Švendubrės ir Druskininkų"
tapiau maždaug ketvirtame, Nemuno, tekančio vien Lietuvoje, kilometre.
Viliuosi, kad stebintys šią akvarelę
pajaus mano patirtą vasaros vakaro ramybę,
kai tylus upės srautas tarsi praryja visus aplinkinius garsus,
kaip, tą vakarą, neramius laumžirgius
savo žiotyse skandino išnirusios iš upės vandenų didžuvės.
***
K.K.Šiaulytis. Nemuno vasara. Vidurdienis. Kranto žolynai.
Netoli Druskininkų.
2013. Akvarelė. 29,7 x 42
***
Keliaudamas iš Druskininkų link Švendubrės, link Baltarusijos,
radau Nemuno pakrantės įlankėlę su
meškeriotojų "prieplauka". Čia atsivėrė būdingas
šių apylinkių peizažas: miškai veši visai šalia upės vagos,
o prie vandens - tokie aukštų žolynų sąžalynai,
kad nei žvejai, nei kokie gyvūnai takelių nepramina.
Žvalgausi - kitame, kairiajame Nemuno krante,
link upės leidžiasi platesnis takas,
įrengtas nedidelis paplūdimys, o upėje taškosi keletas mauduolių.
Patyrinėjau savo kranto upės dugną - tvirtas, žvyrinis,
tad ir aš panirau į vandens procedūras...
Kai upės tėkmė nekliudo kokio akmens ar kito kyšulio,
vandens paviršius atrodo ramus lyg kokiame ežere,
bet įdėmiau stebėdamas matai - vandens atspindžių lyguma įtempta,
tarsi plieninė, kai ežerų veidrodžiai - tik ramūs tyvuliai.
Įbridęs upėn suvoki tokios regimybės priežastį -
šį įvaizdį kuria vandens srautas, jis toks stiprus,
kad ne tik plaukti prieš srovę negali, bet ir išstovėti sunku,
plūdimo jėga guldo į vagą, ir nuneštų lyg šapą,
bet dugne sugriebęs akmens gūbrį, laikaisi,
siūbuoji pasroviui, lyg koks vandens augalas...
***
K.K.Šiaulytis. Ratnyčia skuba į Nemuną. Druskininkai.
2013. Akvarelė. 42 x 29,7
***
Druskininkuose yra keletas vietų kur tikrai gyvena mūzos -
deivės savo būstui pasirenkančios slaptingus gamtos kampelius -
dažniausiai prie šaltinių, upokšnių, kitų vandens versmių.
Antikos pasaulyje, Senovės Romoje, vėliau ir renesanso epochoje
mūzų gerbėjai statė ypatingus statinius skirtus menų globėjoms kurtis.
Bet, jei kur apylinkėje būdavo aptikta mūzų jau apgyvendinta vieta,
pažymėdavo ją skulptūromis ar nedidele šventykla.
Druskininkuose, manau, gyvena visos devynios
senovės graikams žinomos mūzos: Erato, Euterpė, Kaliopė, Klėjo,
Melpomenė, Polihimnija, Terpsichora, Talėja, Uranija.
Spėju, Ratnyčios ir Nemuno santakoje, pakriaušyje po sena tuopa
savo namus turi šokio deivė Terpsichora - kai būsite čia,
pažvelkite kaip sukūriuoja upelė!
Ši erdvė kažkada "pritraukė" ir vieną gražiausių
Lietuvos parkų skulptūrų - B.Vyšniausko "Ratnyčią",
traukia ir žmones - čia nuolat kažkas fotografuojasi,
stebi santaką ar rymo-liūdi (dažniausiai tai lietuviai),
peizažo kintančių grožybių...
Kai buvoju Druskininkuose visada ateinu čia - lieju akvareles, škicuoju,
skaičiuoju antis ar sekmadieninius žvejus.
***
K.K.Šiaulytis. Nemunas Druskininkuose. Rugsėjis.
2004. Akvarelė. 24 x 32
***
Druskininkuose, rugsėjais vykstančio M. K.Čiurlionio vardo
plenero metu, 2004 metais, ieškodamas savitų miesto motyvų
"atradau" Ratnyčios ir Nemuno Santaką -
tokia gaivi erdvė - net rudeniškai nuraudusi rūgštynė
čia pretenduoja patekti akvarelėn...
Smėlio seklumoje, tarsi kokioje scenoje šoka ajerų sąžalynas,
tarp jų įsibridau ir aš - teptuku, pieštukais bandžiau pataikyti į ritmą -
galinga rugsėjo nostalgija - lyg dangaus atspindžiai Nemune,
matyt susuko galvą, vos atpažįstu save šioje akvarelėje.
***
K.K.Šiaulytis. Laivų prieplauka Druskininkuose.
2013. Škicas. 29,7 x 21
***
2004 metais surastą motyvą, kuris matomas akvarelėje
"Nemunas Druskininkuose. Rugsėjis", vėl škicavau 2013.
Smėlio areną po tuopa jau apleido ajerai,
plačiu štrichu kraštovaizdį kerta naujas tiltas per Nemuną,
pakrantėje plūduriuoja prieplauka su pontoniniu tilteliu
- laukia grįžtančio laivo iš kelionės į Liškiavą.
Žvejas gi, matyt stebi "gyvas" akvareles,
toje vietoje pluoštas Nemuno srauto užsukęs už prieplaukos
verpetuoja nešdamas visokią vandens paviršiaus smulkmę
- žiedadulkes, žolelių gijas ir sėkliukes,
vandens paukščių plunksneles, bei kitokią mozaiką.
Stebėjau ir aš - ten tikrai nuolat sukasi žaismingos akvarelės!
***
K.K.Šiaulytis. Nemunas Druskininkuose. Ruduo.
2004. Akvarelė. 24 x 32
Tapyta plenere "M.K.Čiurlionio dienos"
***
Šiandien jau niekam ne paslaptis, kad tekantis upių vanduo
nuolat "gamina" energiją, kurią čia pat spinduliuoja į aplinką.
Nemuno ir Ratnyčios santakoje,
ta, prietaisais nefiksuojama energija, kyla lyg nematomas rūkas,
gaubia šią erdvę lyg aura, ir, jei esi gerai sureguliavęs savo imtuvą,
čia tikrai pajausi kūrybinį įkvėpimą...
Akimis "iškirpau" peizažo gabalą - pasirodė smagiai abstraktus,
tad perkėliau į akvarelę.
***
K.K.Šiaulytis. Vidurvasario rytas. Nemuno ir Ratnyčios santaka.
2013. Akvarelė. 29,7 x 42. Privačiame rinkinyje.
***
Šešėliuose peizažas dar snūduriuoja, rąžosi, saulėje - jau kregždžių rytas.
Stebiu tai nuo dešiniojo Ratnyčios kranto - svarstau,
tiek romantiškų akvarelinių "vakarų" esu nutapęs,
rytmečiai gi, liko lengvuose škicuose.
***
K.K.Šiaulytis. Nemuno ir Ratnyčios santaka. Pasivaikščiojimų krantinė
2004. Akvarelė. 29,7 x 42.
***
Ši Druskininkų miesto erdvė ypatinga -
aprėpiama žvilgsniu nuo kairiojo Ratnyčios kranto aukštumėlės,
regimas vaizdas tarsi pakilėja stebėtoją, skraidina, vilioja,
skamba ilgesiu ir oktavomis.
Nemunas, pasipildęs pakrančių Sūručiais - sūriais šaltiniais ir
linksmos Ratnyčios energija, čia, lyg alchemikų meno kūrinys -
"Veidrodis ir Srautas",
kviečia patirti Kelionės ilgesį.
***
K.K.Šiaulytis. Anapus Nemuno medžių siluetuose pasislėpę
žmonių portretai - šaržai.
2013. Akvarelinis škicas. 24 x 32
Kitame Nemuno krante, medžių siluetuose - žmonių portretai - šaržai.
2013. Foto K.K.Š.
***
Anapus Nemuno - anapus tikrovės
Pasitelkęs DADA Požiūrį kraštovaizdyje "Veidrodis ir Srautas"
matau ką kita - kairiojo kranto medžių siluetuose pradeda vaidentis
linksmi, šaržuoti portretiniai siluetai.
Vėjui dvelktelėjus portretai ima šypsotis,
mojuoja barzdomis ir garbanomis...
***
K.K.Šiaulytis. Vandems matavimo stoties įrenginiai.
2004. Akvarelė. 32 x 24
Tapyta plenere "M.K.Čiurlionio dienos"
Akvarelininko pastebėjimai
Druskininkuose
Tarsi kokie postmodernizmo skulptūriniai artefaktai -
vienas upėje, kiti įsikibę Ratnyčios pakriaušį,
dar dalis prilipę prie kalvos už pėsčiųjų tako -
vilioja smalsias akis Vandens matavimo stoties (įkurta 1881 m) įrenginiai.
Tiesioginė šio objekto paskirtis suvokiama pamačius
liniuotės padalas ir skaitmenis - kai Nemune pakyla vandens lygis,
čia, jo stovis fiksuotas centimetrų tikslumu,
taigi - Akvametras ( tai naujažodis) veikia!
