Kazys
Kęstutis Šiaulytis
Dailininko
pasivaikščiojimai po Vilnių, pasižvalgymai Lietuvoje
Naktiniai Žvėryno
plenerai
Rudens pavakarė
išblukusi nakties
svajonė
*
Krenta lapai
krenta šešėliai
skraido kartu
tyloje
*
Kėkštas iki
sutemų
klebena
gilės luobo
bronzą
*
Vaikštau Vilniaus Žvėryne skaitydamas
vizualinius haiku. Reginiai – tarsi iškarpos iš Federiko Felinio (1920-1993)
filmų: aklina siena, apleistas sodas, parduotuvės vitrinoje sėdintis
sportuolis, neoninė iškaba, mediniai laiptai, ketverios verandos durys, septyni
stogo kaminai, užkaltas langas, stiklinis namas, akacijų pinklės, alyvų
patvoriai, eglių bokštai, slapti varteliai, balkonai lyg baldai, sąnašų
natiurmortai šalia kiemo sandėliukų, memorialinė lenta, kažkokios užsienio
valstybės vėliava, užrakintas šulinys... Pakraščiuose, virš klevų alavu tviska
ką tik sudygusių pastatų šonai, naujojo amžiaus antraštėmis vilioja prekybos
centras, šalia kamštyje įstrigusių troleibusų švieselėmis mirksi jau ir
elektroautomobiliai. Žiūriu Felinio “Intervista” (“Interviu”) – Žvėrynas savo
dvasia primena ten šmėkštelėjusį Romos priemiestį Činečita, kuriam vardą davė
dar Musolinio įkurta kino studija. Gal, kad ir Žvėryne, Birutės gatvėje, ilgus
metus gyvavo Lietuvos kino studija? Tai ji pritraukė čia apsigyventi teatralus,
kompozitorius, dailininkus, rašytojus? Žvėryno istorijos puoselėtojai
žurnalistė Danutė Jokubėnienė, kino režisierius Vytautas Damaševičius,
karikatūristas Jonas Varnas – patys lyg aktoriai iš Činečitos…
Rudeninė akvarelė jau išsiliejo albumo lape,
bet sutemo, vakaro ūkanoje slepiasi medžių siluetai, tarp jų nušvitę žibintų
ratilai irgi apsiausti rudeninio rūko. Prasideda naktinis pleneras – pelėdų
metas. Žvėryno sapnuose krebžda visos senos pašiūrės, pastogės – medžioklėn
susiruošė ežiai, pelėnai, kiaunės, Neryje, toliau nuo kranto ant visokių
šiekštų sutūpė antys – saugosi užklydusios lapės, netoliese ir kaimynai bebrai
mėgaujasi mėnulio šviesa. Žmonių namuose užuolaidos jau nuleistos, dienos
scenografija užsimiršo – ekranuose marga kitas pasaulis, bet už lango, stiklan
sparnais beldžiasi, lyg popieriniai šmėžuoja balsvi drugiai. Nakties pleneras
nuspalvins jų skrydį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą