Kęstutis K. Šiaulytis
DAILININKO
MSTISLAVO DOBUŽINSKIO MIESTAI
Šiemet minime
didžio menininko, keliautojo Mstislavo Dobužinskio 150-ties metų jubiliejų.
Dailininkas gimė Novgorode (1875 08 02), mirė – Niujorke (1957 11 20).
Simboliška, abiejų miestų vardai turi žymenį – naujas.
M. Dobužinskis daugeliui žinomas kaip teatro dailininkas – scenografas, teatrinių kostiumų kūrėjas. Bet jis – ir grafikas, akvarelininkas, knygų iliustratorius, portretistas, škicuotojas. Daugeliui tikriausiai sensacija, kad jis buvo ir Peterburge leistų humoro žurnalų karikatūristas, subtilių šaržų autorius. Dobužinskis, kur bebūdamas, kur nukeliaudavęs, su savimi visada turėjo piešimo bloknotų pluoštą, kad pripildęs vieną, tuoj galėtu pratęsti tekstinius ir grafinius užrašus kitame. Kelionių kryžkelės laukė dailininko nuo pat vaikystės. Jo tėvas, aukšto rango carinės armijos karininkas, buvo priverstas tarnauti tai viename, tai kitame Rusijos imperijos paribyje, bet likimas lėmė grįžti ir į protėvių kraštą – Lietuvą. M. Dobužinskis, dar būdamas Vilniaus gimnazistu, gal paviliotas senosios Lietuvos sostinės romantikos, susidomėjo daile. Jau po studijų Peterburgo universitete bei garsiose Miuncheno dailės mokyklose, tarp kelionių po žymiausius Europos miestus, vis surasdavo laiko užsukti ir į Vilnių. Šiandien, dailininko kūrybai skirtuose albumuose, šalia Peterburgo, Londono, Paryžiaus, Neapolio, Venecijos škicų, piešinių, tapybos darbų, švyti ir paslaptingą tikrovę pasakojantys Vilniaus senamiesčio akvareliniai reginiai. M. Dobužinskio dailėje miesto temai skirta daugybė lakštų: vienur jo pieštukas bėga kokio jaukaus skersgatvio grindiniu, kitur – įstrigęs tarp milžiniškų belangių sienų ar pasiklydęs stogų, kiemų, kiemelių labirintuose, dar kitur kyla futuristiniais sparnais ar pasakoja karo griaunamų dangų siekiančių mūrų istorijas. Dar XX amžiaus pradžioje, M. Dobužinskio akvarelės su Peterburgo, Vilniaus motyvais buvo išleisti atvirukais, kurie dabar yra tapę kolekcininkų-filokartininkų geidžiamu lobiu. Šiame puslapyje publikuojami M. Dobužinskio darbai – iš mano senosios spaudos rinkinio.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą