Kęstutis K. Šiaulytis
DRUMZLINO RUDENS
ŽVIRBLIŲ BALIUS
Šioje pašnekų
esė antraštėje tikriausiai jau įžvelgiate ironiškas mūsų gyvensenos užuominas,
bet ne – po ja nugulęs tekstas, visai ne internetinės žiniasklaidos meniu apžvalga.
Tai, tik keli pastebėjimai apie minimo kalendorinio laiko atkarpą.
Kai
pasivaikščiodamas rudeninio parko alėjoje atsargiai brendi per rūko maršką, atrodo,
kad ta migla tau ir ausis užkimšo – tyla, tarsi pabalusių kerpių keras guli po medžiais
kartu su nukritusių lapų guotais. Bet, netikėtai, ryžtingas drąsaus žvirblio – čirkšt-čir-čirikšt,
skambantis lyg brėžiamo degtuko dainelė, pažadina klausą. Jau girdi – visas tų žvitruolių
būrys klega tankių krūmų šabakštyne, nubrizgusių lapelių raizgalynėje, atrodo, kad
jie, ten laužą nori užkurti.
Rudai pilkas,
su juodais įkrapais žvirblis – pats atkakliausias rudens gurmanas. Jau
rugsėjyje užmiršę šeimomis nugyventą vasarą, palikuonių auginimo rūpesčius, žvirbliai
sugrįžta į kolektyvinio gyvenimo šventę. Švirrrrt! – plasnojančių sparnų
švilpesys praneša, kad nuo rusvo žolyno pakilo gal keturiasdešimties naujųjų bičiulių
būrys, jei ne tas garsas, manytum, kad čia tik vėjas plaiksto medžio šešėlį... Lapkrityje,
mano palangės žvirbliai tupinėja papūtę krūtinę lyg pakulų kuodelį – taip saugo
savo kaulelių šilumą. Bet, vis tik, šis paukštis savo charakteriu, spalva ir
žadintuvo čirškalu, labiau primena aktyvesnį nei lino kuokštas pradą, sakyčiau –
grietinėle balintą kavą. Gal todėl, žvirbliai taip mėgsta vasarines lauko kavines
– nuo jų stalų pasitraukia tik nubaidyti.
Rudens diena trumpa lyg akligatvis. Vakarop, vos per pusvalandį sutemos pavirsta naktimi, iš miestų kamščių ištrūkę automobiliai skuba glaustis savose šalikelėse, žvirbliai migdosi suneštinėse gūžtose, o žmonės, sukritę fotelių duknose spungso daug žadančius ekranus. Už namų slenksčių likusi realybės tikrovė – lyg priešų apgulta tvirtovė: ten slankioja sapnų ir filmų herojai, reklaminių svajonių deivės, pramanų pamėklės, prietarų skeletai. Dar ir astrologai naktinėja pakiemiais – bando žvaigždėtame skliaute išskaityti mūsų nuolat klumpančios vyriausybės ateitį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą