Kęstutis K. Šiaulytis
SLĖPINGI NATIURMORTŲ
GAIVALAI
Peizažas, portretas, natiurmortas – tai, mūsų visuomenėje bene žinomiausi dailės reiškiniai, tiksliau tariant – dailės žanrai. Bet ir šie žodžiai tapo tokie įprasti, kasdieniai, kad net neįtariame juos esant tarptautiniais klajokliais. Lotynų kalbos „protraho“ – ištraukiu, iškeliu aikštėn, išryškinu, virto prancūzišku „portrait“, kurį ir mes kiek pakeitėm, sulietuvinom. Mielos damos ir ponai nutarę įsigyti savo portretą, jei tik žinotų, kad bus „išryškinti“, kažin ar neprarastų noro pozuoti dailininkams? Žodis „natiurmortas“ irgi atklydo iš Italijos, Prancūzijos: „natura morte“, tai – negyvoji gamta. Anglų, vokiečių kalbose kiek švelniau nusakytas šis dailės žanras – „still life“. Manau, koks alchemikas, o gal ir šiuolaikinis fizikas, lengvai įrodytų, jog mus supantys daiktai, nors ir bežadžiai, vis tik yra kupini slaptingos energijos, o gebančiam žvelgti atidžiau – ir turi ką papasakoti. Istoriniuose filmuose tikriausiai esate matę kaip atrodė Viduramžių ar Renesanso epochų alchemiko laboratorija – stalai nukrauti visokiausiais mineralais, buteliukais, palubėj kabo džiovintas krokodilas, gyvačių išnaros, lentynose guli vėžlių kiautai, stypso kranklių iškamšos, kažkokių gyvūnų skeletai. Ne prasčiau atrodė ir Naujųjų ar Apšvietos amžių mokslininkų-keliautojų kabinetai, tik čia, greta navigacinių instrumentų, gaublių, teleskopo, visokių fosilijų, dar rikiavosi iš tolimų kraštų parvežtos ritualinės aborigenų kaukės, šamanų būgnai, indėnų tomahaukai. Mūsų dienomis, ne vieną kolegą sutinku sendaikčių mugėse, antikvariatuose, kiti dar aplanko šiuolaikinius namų apyvokos salonus, kur irgi medžioja jau nūdienos dizainerių sukurtus daiktus. Keisti, nekasdieniai artefaktai neprarado žavesio, jų pagalba savo namų interjeruose kuriame savitas instaliacijas, originalius natiurmortus dėliojame sodo terasose, balkonuose, virtuvėse. Ten, auksaveidžiai svogūnai, česnakų mąslios galvos, kietakakčiai moliūgai belaukdami savo eilės valgiaraštyje, puikuojasi pintine įrėmintame, atidžiai sukomponuotame erdviniame „paveiksle“, o šarvuotą krūtinę išpūtęs ananasas, kaip ir storžievės kriaušės, dažnai perkami tik, kad pritaptų stalo natiurmorte, dubenyje šalia vynuogių kekių, greta vazų su gėlėmis, kad geriant Kolumbijos kavą pasakotų savo vizualines istorijas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą