Kęstutis K. Šiaulytis
Gluosnių palėpės, nendrių patalai
ir „Ikea“ komodos
pasas
Spaudos dailininko dienoraštis
Šiemet,
sostinės pastogių ledo varvekliai buvo menki, todėl teisėtai nesulaukė mūsų aktualijų
žiniasklaidos dėmesio. Savo laiku parskrido varnėnai, o kiek vėlavusios žvitriosios
gatvių stileivos – kielės, Vilniaus šaligatvius rado jau nutirpusius – suveikė
gausus žiemos druskų derlius. Kaip niekad anksti parsirado šalies ratuotoje
visuomenėje vis populiarėjančios gervės. Kol jų lizdaviečių pelkynai dar
užkloti šalčio padargais, gražuolės priverstos staipytis paplenčių laukuose, palydimos
tiek vairuotojų, tiek auto keleivių aplodismentų. Daug mačiusiems žiūrovams
gervės primena agronomus – žirglioja žiemkenčių pasėliais tarsi įpareigotos, skabo
želmenis, lyg tirdamos jų gajumą.
Šiais laikais,
ankstyvą pavasarį po laukus pėstute kulniuoja tik sveikos gyvensenos šalininkai,
registruojantys nueitus kilometrus mobiliuose dienynuose. Dar pasitaiko
ornitologų, skaičiuojančių vieversių perimvietes bei vienas kitas dailininkas,
besižvalgantis atgyjančių peizažų. Visiems jiems, gluosnių šakų palėpėse
čirškia saulės išsiilgę žvirbliai, čeža stagarais patapę praėjusios vasaros žolynų
guotai, šnara krūmuose įstrigę rudeniniai klevų lapai. Atrodo, tiek to grožio,
tik tiek naujienų, gal dar koks geltonas šalpusnio žiburėlis švyti, bet smagu
ir tokius pavasario ženklus rinkti! Kovo pabaigoje, Sudervėlės tvenkinių
virtinėje, bangų apkramsnotas ledas glaustosi jau tik pavėsingose užuolankose, o
atvaduotuose vandenyse, tarsi miniatiūrinių laivelių eskadros irstosi kirų būreliai,
šmirinėja juodomis valtelėmis pavirtę laukiai, bangose supasi baltas bures
išskleidusios gulbės. Dar po savaitės, kitos, ežerėliai pasirodys kiek
ištuštėję, dalis paukščių slapstysis nendrių patalais išklotose gūžtose...
Pavasarinės būstų-gūžtų pertvarkos vyksta ne tik palaukėse, paežeriuose. Zylėms pašvilpavus, kikiliams pritarus, kasmet ir mūsų kaimynai pradeda sienas bilsnoti, gręžti, dažais kvėpinti... Aš turiu kitokį hobbi – apsilankau garsiajame Ikea prekybos poligone, kur visada rasi, ką naujo į namus partempti... Šiemet įsigijome laibą komodą, jos stalčiuose rašalą, škicų albumus, pieštukus laikysiu. Tik nedidelė problema – tą komodą dar reikia iš pagaliukų krūvos patiems surinkti... Atsiverčiu jos pasą-instrukciją, ten nupaišyti žmogeliukai šypso, o keliolikos puslapių brėžiniai aiškina kur ką primontuoti, prisukti, žodžiu – kviečia kūrybiškai pasidarbuoti. Įkvėpimo pagautas, tuos Ikėjos pieštinius meistrelius koliažuose įkurdinau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą