Kęstutis K. Šiaulytis
BUKANTĖS MIŠKAS VILNIUJE
Rašytojos Julijos
Beniuševičiūtės-Žymantienės, Žemaitės (1845 06 04 – 1921 12 07) skveras
Vilniuje žaliuoja, gelsta uosiais, klevais, čia riešutus kekėmis rezga
turkiniai lazdynai, kurie – ne krūmai, o irgi kyla galingais medžiais. Nuo 1970-ųjų,
skvero gilumoje stūkso skulptoriaus Petro Aleksandravičiaus sukurtas Žemaitės
paminklas. Miesto keliautojų ir šiaip vilniečių lankoma, o kartais,
nepastebėta, užmiršta priebėga, Gedimino prospekto namų rikiuotėje įsiterpusi
gamtinė erdvė – tarsi nebūto laiko arka, kupina Žemaitės pasakotų istorijų ir
jos gyvenimo nutikimų.
Jau baigiantis
vasarai, o galiausiai, rugsėjį, vaizdų kalba prabilo ir skverą įrėminanti
didžiulė pastato siena. Aukšta mūro uola nušvito spalvomis: nematyto dangaus
balkšva giluma, kurioje tarsi aitvarai sklando galingi medžiai, jų šakose
paukščių laukia iš neperskaitomų raidžių suręsti lizdai. Šio kūrinio, savitos
freskos autorė – dailininkė Liuda Jaruševičiūtė Stankevičienė. Šiuolaikinis protas
– DI, dar žino jog dailininė yra: „LDS Tarybos narė ir Vilniaus sk.
Monumentalaus meno sekcijos pirmininkė“.
Penketą mėnesių
pastolių tankmėje slapukaudama dailininkė tapė, platesniais ir visai plonais
teptukais pynė, augino freską. Sienos aukštis – 24 metrai, nutapytas plotas – 600
kvadratinių metrų! Ką pasakoja tie autorės sukloti medžių guotai? Gal
kunigaikščio Gedimino legendinės medžioklės sapną, gal dailininkė atvėrė vartus
į begalinius Lietuvos viduramžių miškus? O gal, tai poeto M. K. Sarbievijaus
klaidžiųjų, barokinių girių aidas? Dailininkės darbą stebėję kolegos, kaip ir kiti
smalsuoliai, nieko nelaukdami patys įvardino freską – „Bukantės miškas“!
Daug metų
pažįstu Liudą, kartu dalyvaujame „Slaptųjų piešėjų draugijos“ studijose,
parodose. Tad tapydamas jos portretą ryžausi paklausti: „Kai šaka po šakelės
tapei Bukantės miško tankmes, gal tuose linijų, spalvų deriniuose suklojai ne
tik Žemaitės tekstų atminimus, bet ir savas mintis? Gal tau, tarsi paukštei
tupint pastoliuose visą vasarą, užsimezgė ir tavo naujos knygos apmatai?“ Pasidomėjau,
mat žinau, jog Liuda yra ir literatė, parašiusi kūrybinių nuotykių romaną
„Geriausias Matijaus paveikslas“. Tiesa, knygos viršelyje autoriumi nurodytas
Benas Glasteris. Romaną, 2013-aisiais išleido „Versus aureus“, o „vyriško“ slapyvardžio
dailininkei prireikė, kad jos pasakojimo herojai būtų drąsesni keliaudami
nenuspėjamų siužetinių darganų vingiais.
Tačiau, Liuda, į mano klausimą neatsakė. Ji, kaip ir savo molbertinėje tapyboje ar gotikinių freskų pynėse, renkasi mįslingą tylą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą