Kęstutis K.Šiaulytis
Atvirukų istorijos (3).
„ŠLAPELIENĖS KNYGYNO IŠLEIDIMAS“
Marija Šlapelienė-Piaseckaitė (1880 06 05 – 1977 04 04) – mūsų laikų Vilniaus legenda. 1906 metais, kartu su vyru Jurgiu Šlapeliu (1876 04 18 – 1941 03 07), istorinėje Lietuvos sostinėje įsteigė lietuvių knygyną, kuris iš karto tapo nauja mūsų kultūros versme. Knygotyrininkas Vladas Žukas pastebėjo – tik devynis mėnesius Šlapelių knygynas veikė Nepriklausomoje Lietuvoje, visi keturi knygyno veiklos dešimtmečiai prabėgo besigrumiant su svetima, okupacinių valdžių kibia priežiūra. Vien tie keli pokario metai, kai dar buvo leista egzistuoti knygynui, verti atskiro nuotykių romano. 1949 metais sovietų valdžia knygyną uždarė. Marija Šlapelienė jau tada tapo „gyva Vilniaus istorija“ – jos bibliofilinių žinių prireikė Knygų rūmams, muziejams, mokslininkams, kolekcininkams. Knygininkė mielai dalinosi prisiminimais apie per ilgą gyvenimą sutiktus bičiulius, kultūros veikėjus. Tarp jų: daktaras Jonas Basanavičius, kalbininkas Jonas Jablonskis, rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kultūros mecenatas, leidėjas, inžinierius Petras Vileišis, kompozitorius Mikas Petrauskas, kunigas, rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas, filosofas, rašytojas Vydūnas, teisininkas, muziejininkas Peliksas Bugailiškis, dramaturgas, publicistas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis.
Šiandien Vilniuje, pačiame sostinės senamiesčio centre, Pilies g. 40, šeimos būste, kuriame knygininkė pragyveno penkiasdešimt vienerius metus (nuo 1926), veikia Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Daugelį metų šie namai buvo pilni knygų: senų ir naujai įsigyjamų, kurias M.Šlapelienė ilgainiui išdovanojo, perleido antikvarams, mokslo įstaigoms, archyvams, muziejams, bičiuliams, išsiuntė Amerikon dukroms ir sūnui. Ilgus metus iš šių namų po visą pasaulį keliavo paštu ir „laiškeliai“, taip knygininkė vadino XX amžiaus pradžioje Šlapelių leistus atvirukus. Kažkada neparduoti atvirukai jau sovietmetyje džiugino daugybę žmonių. V.Žukas veikale „Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygynas Vilniuje“ rašo: „Kai Vilnius šventė 650 metų įkūrimo sukaktį, Šlapelienė išsiuntinėjo pažįstamiems atvirukus su sveikinimais nuo seniausios vilnietės“.
Visi Šlapelių knygyno išleisti atvirukai – didžiausias filokartijos kolekcininkų lobis. Pirmasis „laiškelis“ su Petro Rimšos skulptūra „Lietuvos mokykla 1864-1904“ atspausdintas 1906 metais, o paskutinis, gal penkiasdešimtasis – nežinia nei koks, nei kada, mat ne visi leidiniai šiandien atsekti. Didžioji dalis išleistų atvirukų turi įrašą „Šlapelienės knygyno išleidimas“, tačiau buvo ir taip neatžymėtų. M.Šlapelienės archyvuose, ant tokių atvirukų ranka rašytos nuorodos, jog tą ar kitą išleido jos knygynas.
Plačiausiai anuomet pasklido dailininko, dailės pedagogo Antano Jaroševičiaus piešti (tokių buvo dešimt), Šlapelienės išleisti atvirukai. Populiarūs buvo ir žymių kultūros veikėjų portretiniai, Vilniaus vaizdų, šventinių sveikinimų atvirukai. Pauliaus Galaunės atvirukas „Prie Mildos aukuro griuvėsių“ išleistas net du kartus, bendru, tuomet labai dideliu, 5000 egz. tiražu.
Marija Šlapelienė ne kartą savo atsiminimuose rašė, jog visas jos gyvenimas skirtas knygoms, tačiau „laiškeliai“, buvo jos „slapta“ meilė. Įvairiuose šalies archyvuose, muziejuose – daugybė atvirukų su jos dienoraštiniais įrašais, prisiminimais, sveikinimais ir linkėjimais.
Straipsnis publikuojamas laikraštyje
“LIETUVOS AIDAS”
ir jo internetinėje svetainėje - https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/
