Vakaras

Vakaras

2026 m. spalio 27 d., antradienis

KELIONĖ GULBIŲ KELIO KRAŠTE – 2

Vaizdusis žemėlapis spustelėjus "pirštą" pasididina.

MEDVĖGALIO SĄŠAUKA

 Vaizdusis žemėlapis. Sudarė K. K. Šiaulytis

P – PILIAKALNIAI: P 1. Medvėgalio kalnas, P 2. Medvėgalio piliakalnis, P 3. Alkos kalnas, P 4. Pilės (Kepaluškalnis) piliakalnis, P 5. Bilionių piliakalnis, P 6. Padievyčio piliakalnis, P 7. Treigių piliakalnis, P 8. Burbiškių piliakalnis, P 9. Burbiškių papilys.

GULBIŲ KELIAS: G 1. Stogastulpis Norbertui Vėliui, G 2. Stogastulpis Liudvikui Kšivickiui, G 3. Paminklinis akmuo Antanui Straukui. G 4. Skulptūrinis ženklas Irenai Petkutei–Neringai, G 5. Stogastulpis Simonui Daukantui, G 6. Didysis klevas su koplytėle, G 7. Paminklinis akmuo Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyviams, G 8. Gulbių kaimo senkapiai, G 9. Atminimo kryžius, G 10. Stogastulpis Česlovui Kudabai, G 11. Paminklas Laurynui Rokui Ivinskiui, G 12. A. K. Skinderio kapavietė Požerės bažnyčios šventoriuje, G 13. Paršežerio poilsiavietė

R – REIKŠMINGI OBJEKTAI

BILIONIAI: R 1. Bilionių seniūnijos parkas, R 2. Aukštagirės apžvalgos bokštas, R 3. Aukštagirės slidinėjimo trasa, R 4. Etnografinė Bilionių sodyba “Givenėms”.

KITI: R 5. Sietuvos kūlgrinda, R 6. Didžiųjų Vankių kūlis (akmuo), R 7. Bytautų kapinaitės Medvėgalio kalne, R 8. Karūžiškės dvarvietė, R 9. Spėjama legendinio šventojo Ašvietės miško vieta. R 10. Kaltinėnų Prisikėlimo kryžius.

Kęstutis K. Šiaulytis

KELIONĖ GULBIŲ

 KELIO KRAŠTE – 2

 Gulbių kelio žygeivišką dvasią sutelkia čia nuo 2010-ųjų metų statomi paminkliniai stogastulpiai, Lietuvos gynėjams skirti skulptūriniai atminimo ženklai, senojo kaimo kraštovaizdžio reginiai. Šalia pateiktame iliuminaciniame žemėlapyje „MEDVĖGALIO SĄŠAUKA“ rasite platesnę krašto aprėptį, joje – Gulbių kelio juostą, kaimo palydovės Viksvės upelės mėlyną žymę.

 Kelionę Gulbių keliu pradedame nuo Žemaičių plento, šį kartą – pėsti (viso labo – 3370 metrų). Keliaujant, kairėje pusėje, už sodybų, ariamos žemės ruožų, vis žaliuoja Viksvės upelio vidurupio slėnis, kitame jo „krante“, jau pakilumoje, Laukuvos – Varnių plentu rieda vos matomi automobilių siluetai. Dešinėje Gulbių kelio pusėje rymo medžiais apsodinti vienkiemiai, kyla nedideli miškeliai. Po pusvalandinio žygio pasiekėme senojo gatvinio kaimo centrinę dalį. Abipus kelio, sodų gilumoje slepiasi trobos, sodybų amžių liudija pakelėje stūksančios šimtametės eglės. Keliaujame rudenį, tad dešinėje, tarsi raudonai geltonas debesis plaikstosi klevų gojus. Čia, po šiais medžiais, valstybės saugomi kaimo senkapiai, ant kalvelės – dailus medinis kryžius. Arčiau kelio – paminklinis akmuo „1918 – 1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyviams, Šilalės krašto savanoriams“. Šio didaus granito gūbrį puošia originalus kalvio darbo kryžius-saulutė ir gulbių karūna. Aplink, net penki hektarai žemės yra apsauginė senkapių zona. Archeologai rado VI-XVI amžiaus artefaktų. Spėjama, kad čia būta ir maro palaidojimų. Iki šiol kelyje beveik neteko įveikti jokių nuokalnių-įkalnių, bet dabar, prieš akis veriasi gan gilus Viksvės upelio aukštupio slėnis. Kaip pasakojo daug metų iš savo kiemo slėnį stebinti Rūta Žymantienė – visko būta. Pavasariais Viksvė čia pavirsdavo ežeru, jame neršdavo metrinės lydekos, o vieną lietingą vasarą liūne nuskendo vežimas su šienu ir jį gelbėjusiu valstiečiu. Žingsniuojant, vos ne riedant pakalnėn, už kelių šimtų metrų kaimo kelias susijungia su buvusiu vieškeliu, jį žymi išlikusi pakelės medžių grupė. Jei skubėsime, nė nepastebėsime, jog „perbridome“ Viksvę. Upelė nuo kelio vos įžiūrima tarp aukštų sąžalynų. Jau įkalnėje verta stabtelėti prie Atminimo kryžiaus. Sako, jog kažkur čia palaidoti II pasaulinio karo pabaigoje žuvę tankistai. Pirmasis Gulbių kelio etapas baigiasi ties „Pėsčiojo Riterio“ – Česlovo Kudabos skulptūriniu stogastulpiu. Skulptūroje – keliautojo kairėje rankoje riterio šalmas, kitoje – vaidilos krivūlė.

 Antrasis Gulbių kelio ruožas trumpesnis, bet painus. Kiek paėję plentu Požerės link, sukame dešinėn į  Aukštagirės gatvę. Prie Stasio Eitučio sodybos kyla skulptūrinis Lauryno Roko Ivinskio paminklas. Jos autorius liaudies meistras A. Pocius. Medinę skulptūrą nuo lietingo oro saugo rašytojo, spaudos veikėjo rankoje laikomas skėtis. Šalia – stulpas su gandralizdžiu. Sparnuotų vasarotojų debesingų buveinių – gal geras pusšimtis aplinkinėse erdvėse. Dar kiek paėjėkime Aukštagirės gatve, netrukus, kairėn siūlo pasukti tikra tarpsodžių gatvelė turinti A. Skinderio vardą. Ja vinguriuodami atsidursime Požerės miestelio centre, o bažnyčios šventoriuje rasime ir tautos žadintojo, rašytojo, kunigo Antano Kaributo Skinderio (1869 – 1948) kapą. Jei esate pasirengę dideliam žygiui – traukime Medvėgalio kalvyno link, bet šį kartą, savo nuotykį pabaikime poilsiu prie Paršežerio. Šio ežero varde – daugiau mįslių, nei jums atrodo.

 Mūsų virtualioje kelionėje talkino Gulbių kelio iniciatorius, istorikas, etnografas Virginijus Jocys.

Post scriptum

Norberto Vėliaus sudarytame keturtomyje „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ pirmajame tome, kryžiuočių kelių po Žemaitiją apraše minimas šventasis Ašvietės miškas. Istorikas Romas Batūra pakomentavo šią žinią: „Šventasis Ašvietės miškas buvo į šiaurę nuo Kaltinėnų. Ten teka Ašvija, prasidedanti nuo Medvėgalio. Medvėgalio-Bilionių-Dievyčio ir Kražių regionas – sakralinis plotas, kurio gynybinis centras, vienas svarbiausių Žemaitijoje, – Medvėgalio pilis.“

 Apsilankius Bilionių, Laukuvos krašte, patiri kaip vietiniai žmonės vertina istorinę krašto praeitį. Visos Bilionių seniūnijos vasaros šventės prasideda ant jų garsiojo piliakalnio, šalia esančioje etnografinėje Rupšlaukio sodyboje vyksta kaimo teatro spektakliai, dailiųjų amatų ir meno plenerai. Paminėsiu šių renginių organizatorius: Loreta Grudytė Daukantienė, Zenonas Levickis, Virginija Geštautienė ir kt. Plenero dalyvių, medžio meistrų V. Bandzos, D. Jankausko, R. Navicko, A. Pociaus, A. Martinaitičio, R. Puškoriaus, A. Tresiaus ir kitų, drožti, skobti, kalinėti darbai puošia Bilionių seniūnijos, Gulbių kelio erdves. Medvėgalio platumas puoselėja ir Varnių regioninio parko darbuotojai, tarp jų, prisimenu keletą ryškiausių asmenybių: Ireną Zimblienę, Kazį Praerą, Liną Šedvilą.

Tęsinys kitame „LIETUVOS AIDO“ numeryje.

K. K. Šiaulytis. Bilionių seniūnė 
Loreta Grudytė Daukantienė.

K. K. Šiaulytis. Gulbių kaimo 
seniūnaitė Raimonda Macienė

K. K. Šiaulytis. Laukuvos bendruomenės
 pirmininkė Birūta Viknienė

 K. K. Šiaulytis. Bilionių bendruomenės
 pirmininkė Virginija Geštautienė

 Straipsnis spausdinamas laikraštyje 
"LIETUVOS AIDAS", 2026, Nr. 42.
 Rasite ir "LA" internetinėje svetainėje:

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą