K.K.Šiaulytis. GALERIJA

2020 m. rugpjūčio 16 d., sekmadienis

Akvarelės pleneras Klaipėdoje "Indigo Navis"

K.K.Šiaulytis. Vidurdienis virš Dangės. 2020. Akvarelė. 29,7x42

Daugiau apie plenerą rasite "Klaipėdos Galerijoje" -

https://www.facebook.com/LDSKlaipedosGalerija

K.K.Šiaulytis. Vasara. 2020. Akvarelė. 42x29,7

K.K.Šiaulytis. Dangės upės spalvos. 2020. Akvarelė. 24x32

K.K.Šiaulytis. Akvarelininkė Tatjana Simanaitienė.. 2020. Akvarelė. 32x24

K.K.Šiaulytis. Profesorius Antanas Visockis. 2020. Akvarelė. 32x24

K.K.Šiaulytis. Juodkrantės pamarys. 2020. Akvarelė. 24x32

K.K.Šiaulytis. Žvilgsnis į Kuršių marias.

Juodkrantė. 2020. Akvarelė. 32x24

K.K.Šiaulytis. Juodkrantės juodalksniai. 2020. Akvarelė. 24x32

K.K.Šiaulytis. Neringa Poškutė.

Klaipėdos dailininkų sąjungos pirmininkė. 2020. Škicas. 21x14,8

K.K.Šiaulytis. Menotyrinnkė Rosana. 2020. Škicas. 21x14,8

K.K.Šiaulytis. Vakaras jachtų uoste. 2020. Akvarelė. 29,7x42

K.K.Šiaulytis. Vizualinė emocija. 2020. Akvarelė. 29,7x42

K.K.Šiaulytis. Fotografas Dangės krantinėje. 2020. Akvarelė. 32x24

K.K.Šiaulytis. Vasarotoja Dangės krantinėj. 2020. Akvarelė. 24x32

K.K.Šiaulytis. Gera nuotaika "Herkus Kantas" bare.

Klaipėda. Memelio miestas atsiveria. 2020. Akvarelė. 24x32

K.K.Šiaulytis. Vakaras prie baro. 2020. Škicas. 21x14,8

K.K.Šiaulytis. Laivas "Vasara" pasiruošęs išplaukti. 2020. Akvarelė. 24x32

K.K.Šiaulytis. Tania - apie spalvas. 2020. Akvarelė. 32x24

K.K.Šiaulytis. Akvarelininkės. 2020. Akvarelė. 24x32

K.K.Šiaulytis. Sčjūdininkas, kalvystės muziejaus Klaipėdoje

įkūrėjas Dionizas Varkalis.. 2020. Akvarelė. 32x24

K.K.Šiaulytis. Žurnalistas, kraštotyrininkas

Denisas Nikitenka. 2020. Akvarelė. 42x29,7

K.K.Šiaulytis. Dailininkė Simona. 2020. Škicas. 21x14,8

K.K.Šiaulytis. Simona. 2020. Akvarelė. 32x24

K.K.Šiaulytis. Dangės vakaras. 2020. Akvarelė. 76x56

K.K.Šiaulytis. Akvarelininkė Regina Tamulevičienė. 2020. Akvarelė. 24x32

K.K.Šiaulytis. Dailininkė Regina. 2020. Škicas. 21x14,8

K.K.Šiaulytis. Akvarelininkė Jurga. 2020. Škicas. 21x14,8

K.K.Šiaulytis. Akvarelininkė Liuda. 2020. Škicas. 21x14,8

K.K.Šiaulytis. Dailininkas Aurimas. 2020. Škicas. 21x14,8

K.K.Šiaulytis. Dailininkas Bangutis Prapuolenis. 2020. Škicas. 21x14,8

K.K.Šiaulytis. Stebėjimas. 2020. Akvarelė. 29,7x42

K.K.Šiaulytis. Saulėtas šeštadienis Klaipėdoje. 2020. Akvarelė. 29,7x42

Tatjana Simanaitienė. Dvasingumo gaudymas.

K.K.Šiaulytis Klaipėdos plenere. 2020. Akvarelė. 76x56

Mane piešiantį Dangės krantinėje pastebėjo klaipėdietis

fotografas Gediminas Juška.

Ši nuotrauka ir žurnalistės Jurgos Petronytės

straipsis - pokalbis su manimi publikuojamas

laikraščio "Vakarų ekspresas" priede "Savaitės ekspresas"

https://www.ve.lt/naujienos/savaites-ekspresas/se

/akvareles-is-danges-vandens-1820621/?fbclid=IwAR1j54NGwoiFuEdYiC8oeiDRu7xMSY3zGfQx2Tr

GTC7LpgS5iFxObiI_vWI

2020 m. liepos 3 d., penktadienis

Menotyrininkas Albertas Vaidila - apie mano akvareles

K.K.Šiaulytis. Prie tvenkinio Plungės parke. 2011. Akvarelė. 29,7x42

Albertas Vaidila. Skaidri. dinamiška akvarelė.

Judrūs aiškių kontūrų medžių masyvai,

panirę veidrodinio skaistumo tvenkinyje,

ramiai tirpstančiuose atspindžiuose

puiki atsvara gan ekspresyviai viršutinei kompozicijos \ sausumos\ daliai,

sukurdama patrauklią intrigą, vykusiai subalansuotą ir įdomu vaizdą.

Menotyrininkas Albertas Vaidila
- apie mano akvareles

Feisbuke, arba suprantamiau - veidaknygėje, smagu publikuoti savo kūrybą,

nes visada sulauki draugų dėmesio, o retkarčiais - net komentarų.

Džiaugiuosi, kad tarp mano draugų yra žinomas menotyrininkas, dailininkas,

žurnalistas Albertas Vaidila.

Plačiose interneto lankose aptikęs mano akvareles jis ne tik "užmeta akį",

bet ir atidžiau patyrinėja jas, parašo taiklių komentarų.

Menotyrininko tekstas savitai praturtina akvarelę, pasiūlo ir kitiems

pažvelgti į mano darbus "iš kitos varpinės".

Tiesa sakant, Alberto pastebėjimai dažnai ir man - savotiška naujiena.

Liedamas akvareles daug ką atrandi intuityviai, tad smagu, kad menotyrininkas,

tarsi detektyvas papasakoja tau, tų atradimų prasmę.

Nutariau surinkti pastaruoju metu feisbuke publikuotas akvareles,

kurias komentavo A.Vaidila į vieną vietą - čia, mano GALERIJOJE.

K.K.Š.

2020 07 09

K.K.Šiaulytis. Gaivaus lietaus diena Nidoje.

Mažasis uostelis. 2018. Akvarelė. 29,7x42

Albertas Vaidila

Erdvu , romantiška. Belieka pakelti bures

ir leistis į tolesnių kūrybinių ieškojimų kelionę.

Akvarelė ypatinga tuo, kad vadens pajauta vaizde

lyg ir turėtų atliepti atlikimo technikos pavadinimą.

Matau tavo akvarelėje, Kęstuti, jautrią tapyseną,

švelniai tirpstančią drėgmę, gaubiančią uostelį.

Taip akvarelėje atpažįstu jos dvasią - mįslingą, romantišką.

K.K.Šiaulytis. Laukuvos bažnyčios šventoriaus

klebono varteliai. 2005. Akvarelė.

Albertas Vaidila. Šventoriui atėmei materialumą ir pakėlei į dausas.

Jis tapo tarsi saulėto vasaros vidudienio sapnas,

svajingai siūbuojantis metafizinėje erdvėje,

kurioje neprarastas šventas dvasingumas.

K.K.Šiaulytis. Nida. Žvejo sodyboje-muziejuje. 2019. Akvarelė

Albertas Vaidila. Šviesus, patrauklus darbas, Kęstuti,

Minkšta elegantiška tapysena, puiki debesų

ir medžių kuplių masių sąšauka,

raiškus šviesos ir šešėlių žaismas suformavo jaukų

sodybos / muziejaus vaizdą organiškoje sanglaudoje su gamtovaizdžiu.

K.K.Šiaulytis. Janapolė. Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. 2019. Akvarelė. 29,7x42

Albertas Vaidila. Puiku, Kęstuti. Šviesi, skambėte skambanti akvarelė.

Patraukia vientisa tapybinė erdvė, architektūrinio komplekso,

elementų, medžių, debesų muzikali ritmika,

visos kompozicijos giedra dvasinė atgaiva.

K.K.Šiaulytis. Paragiai. Rašytojos Lazdynų Pelėdos gimtinės parke.

Akmenės rajonas.. 2002. Akvarelė. 29,7x42

Albertas Vaidila. Malonu akis paganyti. Ir bendras

vaizdas kvepia šiltom vasaros spalvom,

ir kiekviena akvarelė savaip skamba šiame spalvų ir linijų orkestre.

Kaip jau įpratome matyti, vaizdus pagyvina,

praplečia vizualinį akiratį atidžiai išdailintas ir informatyvus tekstas.

K.K.Šiaulytis. Kretuonys. Antano Tijūnėlio sodyba. 2010. Akvarelė. 42x29,7.

Ričardo Jakučio kolekcijoje.

Albertas Vaidila. Konstruktyvi, skaidri, kupina jaukių spalvinių sąskambių

ir gyvybinės energijos akvarelė.

K.K.Šiaulytis. Purvynės pakrantėje.

Permaininga šviesa. 2018. Akvarelė. 29,7x42

Albertas Vaidila.

Atvira kompozicija su ištuštėjusiu centru atveria žvilgsniui didelę

erdvinę perspektyvą su tolima horizonto linija. Artimo plano objektai

- valtys, vanduo Purvynės pakrantėje ir pats krantas tarsi

paneigdami pavadinimą "Purvynė" pasižymi skaidria spalvų derme,

jautriai modeliuota formų dinamika. Žaismingas materialių

formų artumas tolimesnėje perspektyvoje tirpsta šviesiame

plačių apibendrinimų gamtovaizdyje, kupiname romantiško žavesio.

K.K.Šiaulytis. Rieškutėnų bažnyčia. 2010. Akvarelė.

Albertas Vaidila.

Santūrios spalvos, plačių potėpių plastinė

kalba tarsi patikimu galingu glėbiu apgaubia nediduką

ir palyginti trapų Rieškutinų bažnytėlės kompleksą.

Tokiu būdu sukuriama kompozicijos įtampa,

akvarelė dvelkia nežemiška paslaptimi.

K.K.Šiaulytis. Druskininkai. Ratnyčios patvanka ties Veisiejų gatve. 2014. Akvarelė

Albertas Vaidila. Galingai padaryta, Kęstuti.

Plačiais potėpiais suręstas vaizdas prabilo skambiai ir darniai.

Šitas darbas ryškus tavo kaip akvarelininko talento proveržiu.

K.K.Šiaulytis. Nida. Kopa ties palve

su šermukšnių ir juodalksnių kuokštu. 2017. Akvarelė. 29,7x42

Albertas Vaidila. Tavo akvarelėje, Kęstuti, dangaus debesija

ir žemiškoji augalija, išlakiai išnirusi iš smėlio kopų, sukuria vaizdą

praplečianti įprasto gamtovaizdžio ribas

iki slėpiningų, fantastinių formų, mistinių užuominų

. Įdomu ir, be abejo, perspektyvu.

K.K.Šiaulytis. Pavasaris Veisiejuose. Ančios ežero pakrantė ties miesto parku.

2005. Akvarelė. 29,7x42

Albertas Vaidila.

Ekspresyvi akvarelė - medžiai prie pat upės jau nebe pasvirę,

o tiesiog šuolyje į vandenį. Tokiu būdu sukurta vaizdo energetika

ir įtampa galima būtų suabejoti, jeigu ne puikios medžio atspindžių

atsvaros upėje, kurios tarsi pasitinka medžių kamienus

ir stabilizuoja visą vaizdo kompoziciją. Veidrodinio vandens,

atspindžių ir šešėlių sąveikos dinamika dominuoja kūrinyje,

neprarasdama jėgingos gamtos gyvybės spindėjimo.

Meistriškas atlikimas, patrauklus vaizdas.

K.K.Šiaulytis. Sekli Virvytės atšaka už Biržuvėnų užtvankos.

2018. Akvarelė. 29,7x42

Albertas Vaidila. Tavo išskirtinis pastabumas, Kęstuti,

padėjo seklioje Virvytės atšakoje įžvelgti skaidrią dangaus mėlio gilumą,

kuri tinkamai pagerbta plačiais potepiais nutapytais galingais medžiais.

Šis gamtos motyvas tarsi tyra dangaus ašara milžinų paunksmėje.

K.K.Šiaulytis. Debesija virš Kuršių marių. Žvilgsnis nuo Parnidžio kopos.

2019. Akvarelė. 30,x45,5

Albertas Vaidila. Valingai, plačiais potėpiais interpretuota gamta

turi ypatingo skambesio,

alsuoja savita kūrėjo (dailininko) dvasios apraiška...

2020 m. birželio 28 d., sekmadienis

Pleneras

K.K.Šiaulytis. Plein Air. 2020. Observagraphis.

K.K.Šiaulytis. Pleneras. 2020. Stebimagrafija

2020 m. birželio 25 d., ketvirtadienis

Debesies sapnas

K.K.Šiaulytis. Debesies sapnas. 2020. Stebimagrafija

2020 m. birželio 22 d., pirmadienis

K.K.Šiaulytis. Žurnalistas Vytautas Žeimantas. 2020. Akvarelė. 42x29,7

2020 m. birželio 19 d., penktadienis

Skaitmeninis karantinas

K.K.Šiaulytis. Interviu. 2020. Humorografija

K.K.Šiaulytis

Skaitmeninis karantinas

Virusas COVID-19, 2020-ųjų pradžioje bemaž visus planetos gyventojus perkėlė į virtualias skaitmeninės komunikacijos erdves. Materialiajame pasaulyje liko tik tie žinduoliai, kurie niekada nesimokė matematikos. Visi kiti užsidarėme, susiglaudėme namuose prie mobiliųjų ar stacionarių prietaisų, kurių pagalba palaikome ryšį su darbdaviais, mokomės, dieną naktį skaitmeniniame medijų kosmose gaudome naujausias žinias, lyg vorai kopinėjame, lyg muselės blaškomės socialiniuose tinkluose. Gražiai spindintys ekranai pateikia lyg ir atpažįstamus vaizdus, garsus, bet kompiuterijos specialistai teigia, jog tai – iliuzija. Visi transliatoriai eteryje skleidžia tik skaitmenis, kurie pasiekę imtuvus pavirsta spalvingais reginiais. Bet tai, greitai pasikeis – kai būsime aukštesniame išsivystymo lygyje, mieliau ekranuose stebėsime ne kokius peizažus, o vienetukų -nuliukų mozaikas. Jau dabar – kiek puikių emocijų mums suteikia skaičiukai banko sąskaitoje ar prekių kainoraščiuose! Būsimi karantinai padės mums greičiau pasiekti aukštesnes evoliucijos pakopas!

Malonu, kad Lietuvos žiniasklaida sėkmingai įsilieja į pandemijos įvykių, išreikštų skaičiais, populiarinimą. Kas valandą sužinome kiek žmonių įvairiose šalyse pandemijoje dalyvauja tiesiogiai: suserga, pasveiksta, miršta. Neminimi, o gal nutylimi, mažiau įspūdingi skaičiai – kiek per metus šios planetos gyventojų persikelia į amžinybės dausas. Bet tai, gal tik koks vienas procentas nuo visų septinių-aštuonių milijardų. Mūsų šalies politikai, nors tarp jų nedaug aritmetikos mėgėjų, mielai dalyvauja skaitmeninėse ekranizacijose, gerai jaučiasi reitingų lentelėse. Politologai irgi priversti pagerinti savo nuovoką, naujais, negirdėtais tarptautiniais žodžiais bei formulėmis apkaišo savo rašinius (opusus). Tiek televizija, tiek kompiuterija, visa ką mums pateikia gražiai įpakuotus margos, linksmos, gundančios reklamos pataluose. Tiesa, TV programų kūrėjai dar turėtų tobulėti, ekranai dabar platūs, šalia filmo ar naujienų kadrų, juose, tuo pačiu metu būtų galima rodyti ir keletą reklaminių klipų, logotipų, kaip tą daro internetiniai leidiniai. Esame imlūs – susigaudysime.

Karantino metu palikti jaukų skaitmeninį namų židinį nėra jokio reikalo. Mūsų mityba rūpinasi tiekėjai (ateityje jie bus robotizuoti), sodininkyste smagu užsiimti balkonuose, terasose, o atostogų malonumus galima pajausti kasdien keičiant nedideles interjero detales: pvz. miegamajame nesunku sukurti pliažo atmosferą, o valgomajame – organizuoti viešbučio kavinukės kvapus. Oro uosto nuotaikas gaudykite išsinešę krėslą į daugiabučio namo laiptinę.
Aš, kai mane nenumaldomai traukia pasižmonėti - lyg moliuskas užsisklendžiu kaukėje ir šliaužiu iki artimiausios maisto reikmenų parduotuvės. Jos prieigose atsistoju toli nutįsusioje distancinėje eilėje, o kad nepabostų laukimas, išmaniajame skaitau Kazio Binkio poeziją:

"Žinote ką, ponas daktare?
Užrašykite man šiandien oro.
Tik skanaus kad ir gryno.
Toksai apetitas, - kad, rodos, sugerčia pusę pušyno."

Kol perskaičiau pranašišką Binkio rinkinį "Šimtas pavasarių", palengva priartėjau prie maistprekybos taško portalo. Tuoj už stiklinių durų, šalia krepšelių bokšto, vežimaičių aptvaro, kabo nemokamos vienkartinės pirštinės, galima pauostyti dezinfekcinio skysčio. Visko imsiu po du, tad pasirenku talpesnę priemonę. Be to, vežimaičiu patogu užsiblokuoti nuo landžių pirkėjų, nesugebančių laikytis premjero nurodyto atstumo. Klaidžiodamas tarp pakuočių piramidžių pastebėjau, jog mintys galvoje sukasi, rikiuojasi futuristine darna:

"- Ei, sūri,
Kamambere,
marš į kašę,
lydekaite, tu šalnaite,
pasispausk!
Dar priguls čia
sviesto masė,
šviežios bulvės ir dešrelių dauguma!"

Pasidalinsiu savo eilėmis skaitmeninėje veidaknygėje...

K.K.Šiaulytis. Rūpestyis. 2020. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Karantino rytas. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Atsargos. 2020. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Didmiestyje. 2020. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Sveikuolis. 2020. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Pasivaikščiojimas. 2020. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Bitininkas. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Paskutinė karantino diena. 2020. Humorografija

Esė "Skaitmeninis karantinas" ir šios humorografijos

publikuojami laikraštyje "Lietuvos aidas" ir jo internetinėje svetainėje.

http://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/23888-06-19-skaitmeninis-karantinas?fbclid=IwAR0AqEYhx-1Sa61-YF00FB0WIt0wTKlmWpE4__YHAmp_uIU4Zia5kHwF0FQ

2020 m. birželio 12 d., penktadienis

Vandenio pokalbiai su medžiais

K.K.Šiaulytis. Galiūnė juodoji tuopa. 2000. Akvarelė. 42x29,7

Kazys Kęstutis Šiaulytis

Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių, pasižvalgymai Lietuvoje

Vandenio pokalbiai su medžiais

Manau, vandeniais galima būtų vadinti dailininkus akvarelininkus, o kolegės akvarelininkės, jau senai nusipelno undinių vardo! Kai kokioje parodoje stebi jų darbus, atrodo jas pačias regi dūkstančias popieriuje išsiliejusių atspalvių bangose.

Pastaruoju metu turėjau daug naminio laiko (karantinas...), tad sklaidžiau-varčiau savo kūrybinius archyvus. Netikėtai atsisijojo visas pluoštas darbų, kuriuose, tarsi lietuje įmirkę linguoja, šakomis graibo popierines padanges žali-mėlyni-raudoni-violetiniai ir net – balti medžiai. Tiesa sakant, keliaujant pėstute po Lietuvą, jie dažnai mane pakviečia stabtelėti, prisistato, prakalbina, pasakoja savo vaizdingas istorijas. Vienas aukštuolis linguoja: „Aš senas jūrininkas...“ – jam mat marias primena tamsūs audrų debesys, kuriuos savo galva išmaišė. Kitas didžiuojasi gyvenimą praleidęs klasikinio išplanavimo parke, trečias kviečia – „Prisėsk pavėsyje, kadaise komjaunuoliai mėgdavo mano prisiminimus apie baudžiavos laikus, bet tau, matau, rūpi karališka baroko epocha...“ Aptinku ir šiuolaikinių medžių: dadaistų, ekspresionistų, futuristų, bet dažniausia pasitaiko samanoti romantikai. Pastarieji, kas jie bebūtų – ar senolis ant šono prigulęs gluosnis, ar rambus ąžuolas, sutrūkinėjusiu kamienu klevas, mįslingi juodalksniai, saulėtos pušys – nejučia įsibrauna į tavo galvoje vykstantį kūrybinį diskursą, kuris persikėlęs į pirštus laikančius pieštuką ar teptuką, organizuoja linijinį-spalvinį bendradarbiavimą.

Tapyba plenere – kūrybinė misterija! Gal pasąmonė, gal nuojautos, menininko instinktai, atveda tave, sustabdo prie tokio reginio, kurį būtinai turi nutapyti. Dažnai, toks plenere sukurtas darbas inspiruoja kitoms veikloms, kad ir tekstui. Bet būna ir netikėtų įžvalgų, tik po kurio laiko pamatai – gal net po dvidešimties metų, kad popieriaus lape plenero metu kažką „pagavai“, pavaizdavai pats to nenutuokdamas. Viename aplanke atradau akvarelę „Paragiai. Rašytojos Lazdynų Pelėdos gimtinės parke“ tapytą 2002 metais. Parką kažkada kūrė rašytojos tėvas, dailininkas romantikas Nikodemas Ivanauskas (1845-1931), svajojęs čia atkeldinti Italijos parkų dvasią. Prisimenu, kas tada paskatino mane pasirinkti motyvą – medžių gretos skendėjo blausiose tankmėse, o čia, prieš akis, saulės stulpo nušviesta švytėjo svari, kvepianti liepos šaka. Tolėliau samanotas klėtelės stogas irgi gaudė šviesotamsos aukso atspalvius, o aš pats stovėjau violetiniame šešėlio duburyje. Bet tik dabar pamačiau, kad ta saulėta šaka primena vasariška skraiste apsidengusią šokėją, vos pirštų galiukais bėgančią žolyno viršūnėmis – nejaugi taip, tuomet apsireiškė man pati šio senojo parko saugotoja – nimfa, kažkada čia atklydusi iš dailininko Ivanausko godotos Italijos?