Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių, pasižvalgymai Lietuvoje Pamarių, pajūrių metraščiai (2). KETURI KRANTAI

K.K.Šiaulytis. Kuršių marios žvelgiant iš Nidos, pro Dailininkų molą. 2019

Kęstutis K.Šiaulytis

Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių, pasižvalgymai Lietuvoje

Pamarių, pajūrių metraščiai (2).

 KETURI KRANTAI

 Atostogos pajūryje gerai išvėdina galvą, tad, atsiranda vietos prasmingoms mintims. Visi girdėjome, kažkur skaitėme, jog Lietuva turi 90,66 km Baltijos jūros kranto. Iš jų, Kuršių nerijos pakrantė – 50,03 km, o nuo Klaipėdos iki Latvijos sienos – 40,63 km. Betgi, enciklopedijos, žinynai teigia: Kuršių marios yra prigimtinė, neatsiejama Baltijos jūros dalis, moksliškai vadinama „lagūna“. Taigi, laikas padaryti tvarką savo geografiniame susipratime – pripažinkime sau, mokslinį faktą, jog Kuršių marios irgi yra Baltijos jūra! Tada, kitaip skaičiuokime ir krantus. Turime ne dvi, o keturias jūrines pakrantes! Prisidedame Kuršių lagūnos „žemyninę“, nuo Klaipėdos iki Nemuno deltos atšakos Skirvytės – jos ilgis Lietuvoje 98,94 km ir rytinę, vingiuotą Kuršių nerijos pakrantę – 60,35 km. Sudėjus, visi keturi krantai – jau 249,95 kilometrai! Jei kas abejoja ar verta taip susivokti, pasižvalgykite žemėlapyje – Baltijos jūroje šimtai įlankų, lagūnų, kurios ir seklesnės, ir mažiau druskingos, bet miestai prie jų, pavyzdžiui Karaliaučius (Kaliningradas) ar Peterburgas prie Nevos įlankos (ji dar vadinama „Markizo bala“), yra laikomi jūros uostais. Markizo balos vandens masė – viso labo 1,2 kubiniai kilometrai. Į Kuršių marias vien sūraus jūros vandens kasmet patenka 6,5 kubiniai kilometrai. Krantų augmenija, vandens sudėtis (druskingumas) Suomijos, Botnijos įlankose labai panašus į Kuršių marių. Tokia yra gamtinė realybė, geografinė tiesa. Tad, tiesiog paradoksalus nesusipratimas, kaip mes sugebėjome savo sąmonėje (ir informaciniuose leidiniuose), atskirti Kuršių lagūną nuo Baltijos jūros!?

 Visi keturi mūsų Baltijos jūros krantai labai skirtingi, todėl nuostabiai įdomūs. Nerijos vakarinis – balto smėlio paplūdimys apjuostas kopomis, pušynų vilnimis. Čia, kažkada, klimpdamos smėlyje riedėjo pašto karietos, šuoliavo raiti keliauninkai. Ilgus šimtmečius Kuršių nerija buvo gamtinis tiltas tarp Vakarų ir Rytų Europos. Kita Kuršių nerijos pakrantė, rytinė – pasipuošusi smėlio kalnais, ragais, plačiomis įlankomis. Ši pakrantė nuolat keičiasi skalaujama lagūnos bangų, apauga nendrėmis, ar vėl atsiveria smėliui. Pamenu, Pervalkos pakrantė ties Žirgo ragu prieš gerus trisdešimt metų priminė Šventosios pajūrį su nedidelėmis kopomis, dabar čia – nendrių miškas. Šioje lagūnos pakrantėje nuo seno kūrėsi žvejų kaimai: Nida, Purvynė, Preila, Pervalka, Juodkrantė. Kitame, žemyniniame Kuršių lagūnos krante, taip pat netrūko žvejų gyvenviečių: Dreverna, Kintai, Ventė, Mingė. Dabar ruožą šios pakrantės jau užėmė Klaipėdos uostas ir miestas, o ateityje, pranašauju, čia bus sukurtas kažkas panašaus į Alandų salų rojų su vandenų „konglomeratu“. Čia klestės jungtinis Lagūnos, Karaliaus Vilhelmo kanalo, Minijos upės, Nemuno deltos kurortas. Poilsiautojai kursis ir Saugose, ir Priekulėje, Šilutėje. Ketvirtoji mūsų jūrinė pakrantė – visiems gerai pažįstama. Jos gyvenvietės ir kurortai: Melnragė, Giruliai, Karklė, Nemirseta, Palanga, Šventoji kasmet priima per milijoną svečių – poilsiautojų.

 Kai kurie ateities paišytojai (futurologai), pranašauja nuolatinį klimato atšilimą, planetos ledynų tirpsmą, jūrų vandens lygio kilimą, tad jau braižomi žemėlapiai su naujais Baltijos jūros krantais. Pagal juos, ateityje uostu ir kurortu taps Vilnius, o Medvėgalis, Šatrija – tik salelėmis naujose mariose. Kol taip neatsitiko – atostogaujame prie savo keturių Baltijos krantų!

K.K.Šiaulytis. Pervalka. Pakrantė ties Žirgo ragu. 1985

K.K.Šiaulytis. Ventės rago švyturys. 1990

K.K.Šiaulytis. Nida. Saulėje sušvito Grobšto ragas. 2019

K.K.Šiaulytis. Nida. Vakaras prie marių. 2015

K.K.Šiaulytis. Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia. 1990

K.K.Šiaulytis. Medžio kamienas Pervalkos – Preilos pakrantėje. 1991

Straipsnis ir akvarelės publikuojam- laikraštyje

 „LIETUVOS AIDAS“

 ir jo internetinėje svetainėje -

  https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/25954-07-23-dailininko

Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių, pasižvalgymai Lietuvoje. Pamarių, pajūrių metraščiai (1). Kirai

 K.K.Šiaulytis. Juodkrantė. 1991

Kazys Kęstutis Šiaulytis

Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių, pasižvalgymai Lietuvoje

Pamarių, pajūrių metraščiai (1). Kirai 

 Kartą stebėjau Kuršių marių pakrantėje mindžiukuojantį retą paukštį – jūršarkę. Kai ji nuskrido, nuėjau ton vieton šlapiame smėlyje paliktų pėdsakų fotografuoti, bet, lengva bangelė šliūkštelėjo, nunešė juodukės kojų paliktą įrašą. Kitą dieną man pačiam taip nutiko... Pleneravau Nidos žvejų uostelyje, staiga apsiniaukė vakarinė padangė, per Urbo kalną vėjo dūko permestas lietaus škvalas ūžtelėjo, permerkė mane, o tapytą akvarelę – tiesiog „nuplovė“. Žinia, šiandien kompiuteriuose linguoja begaliniai naujienų vandenynai, spalvingų reginių okeanai, bet, svarstau, kybo tai ant plauko – dunkstelės griausmavaldis Perkūnas, dings elektra – bus, kaip su jūršarkės raštais. Kol taip neištiko, naudojamės skaitmenine visagalybe: komentuojame politinius dienraščius, visuotinei apžiūrai pažeriame asmenukes, publikuojame dar laiko nenuskalautus kelionių metraščius.

 Vieversys – artojų paukštis, gandras – šienpjovių, na o atostogininkų, be abejo – kiras. Sidabrasparniai kirai visą vasarą budi Baltijos pajūryje: palydi laivus, prižiūri Kuršių marių pakrantes, matuoja didžiųjų kopų viršūnes. Gal, klaipėdiečiams, pamariečiams jų čaižūs balsai pabosta, bet atvykėliams poilsiautojams – kiro klyksmas, lyg kovos šūkis: „Gaudom vasarą!“ Tas kiaurai veriantis, atrodo visas apsnūdusias kūno ląsteles žadinantis garsas paverčia mus irgi bemaž paukščiais – skrydį išbandom siausdami Baltijos bangose, plėšrūnišką alkį – eilėse prie maistprekybos taškų. Rudeniop kirai aprimę, baltais būriais nutūpę pamario ragus, Smiltynės krantines, Palangos tiltą – ruošiasi kelionėn į šiltesnius kraštus. Bet, gal jie niekur neišskrenda, tik, pakilę aukštyn, ištirpsta kažkur dausose, o pavasarį vėl materializuojasi – vieną rytą, žiūrėk, jau tupi ant stulpų, lyg Dangės pakrantės žibintai.

 Kažkada leidau ir redagavau žurnaliuką vaikams apie gamtą, dailę – „Žaliasis laikraštis“ (1992-1997). Viename žurnalo numeryje pasakojau apie kirus, piešiniu aiškinau kaip juos atskirti nuo žuvėdrų. Paprasta: visų žuvėdrų uodegos skeltos, o kirų – tarsi lanku ar stačiai apkirptos. Žuvėdrų skrydis staigus, impulsyvus – jos tarsi šokinėja per neregimas kliūtis. Kirai, ramesni lakūnai, bet kai reikia – braižo ore įmantriausias kreives.

 Panašiai šuoliuoja, blaškosi ir mūsų mozaikiška atmintis: visada stabteli Klaipėdoje, Dangės keltų prieplaukose, užtrunka Jūrų muziejaus prisiminimuose, sveikina Juodkrantės juodalksnius, mosteli į Kintus ar Dreverną, grįžta į Pervalką, čia kopia pas Jonušo Rėzą, mėgaujasi Preilos rūkytais karšiais... Nidos prabangūs tinklai sugaudytų visus prisiminimų kerus, bet ji nebijo konkurencijos, ragina: plaukit į Ventės ragą, aplankykit Rusnę, Uostadvarį, pasisvečiuokit ir Priekulėj! Tik pasiimkit kelionėn gabalą pyrago – kirams pavaišinti.

K.K.Šiaulytis. Juodkrantės pamario promenada. 2020

K.K.Šiaulytis. Žurnalo „Žaliasis laikraštis“ viršelis. 1993

K.K.Šiaulytis. Preila. Edita ir Jonas muzikuoja. 2016

K.K.Šiaulytis. Kirai virš Nidos jachtų uosto. 2019

K.K.Šiaulytis. Klaipėda. „Memelio miesto“ šventėje. 2020

Straipsnis publikuojamas laikraštyje

 „LIETUVOS AIDAS“.

 Rasite ir jo internetinėje svetainėje –

https://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/25920-07-16-dailininko

Nida - marių eldija

K.K.Šiaulytis. Legendinis Nidos ešerys. 2016. Aliejus, drobė. 50x50

Kazys Kęstutis Šiaulytis

Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių,

 pasižvalgymai Lietuvoje

 

Nida – marių eldija

 

 Vasarą Nida panaši į milžinišką kruizinį laivą, kurio deniuose kiaurą dieną laksto tūkstančiai poilsiautojų – nuo vieno borto pamarį, prie kito – pajūrį ir atgal, o vakarop, vėl – saulės palydėti... Šio bangas skrodžiančio giganto pirmagalis – Parnidžio kopa, į kurią kiekvienas atvykėlis skuba pasižvalgyti. Viršūnėje, ištiesk rankas – rodos skrendi! Priekyje dūmoja smėlio audra, dešinėje baltomis gijomis supasi jūra, kairėje – Kuršių marių platumos, tik vos ribojamos žalia ano kranto juostele. Saulei nusileidus vasarotojai glaudžiasi kruizinio laivo kajutėse – viešbučiuose, vasarnamiuose, svetinguose nidiškių namuose. Nemaža įsikuriančių net malkinių pastogėse!

 Rugsėjį Nida vėl tampa savimi – marių eldija, tiksliau – senuoju kurėnu, kurio viena burė – žalias Urbo kalnas, kita – balkšva Parnidžio kopa. Ir dabar Nidoje svečių netrūksta, bet jie kitokie – rudeninės ramybės mėgėjai, romantikai, vis laukiantys iš marių atplaukiančio legendinio ešerio... Pamarį, „Sakučio“ kavinėje – kiekvieną dieną gurmaniški žuvies patiekalai: starkis padažuose, šamas, karšis, net ungurys, tik stintos ir pūkio teks iki žiemos palaukti.

 Kaip visada, jau dvidešimt šešeri metai, rugsėjo pradžioje Nidoje pasirodo tapytojas Saulius Kruopis, o paskui jį – visas būrys dailininkų. Pasidabinę ekspresionistinėmis šukuosenomis ir skrybėlėmis jie tarsi atgaivina kažkada šiame žvejų kaimelyje (tokiu Nida buvo!) klestėjusią Nidos dailininkų koloniją. Šiame pasaulio užkampyje (tokiu buvo Nida!) ieškodami archaikos, civilizacijos nepaliestų kraštovaizdžių, vasarodavo ne tik Prūsijos, bet ir iš visos Vokietijos atvykę dailininkai. Tiesa, pasaulinio garso dailininkas ekspresionistas Maksas Pechšteinas, buvojęs čia 1909 metais, pasakojęs sutikęs Nidoje tik keturis vasarotojus, po dviejų metų kiek nusivylė – žvejų kaimelis ėmė panašėti į kurortą... Bet Pechšteinas ir vėliau ne vieną vasarą (1912, 1920, 1939) buvojo Nidoje, gyveno menininkų buveine virtusiame Hermano Blodės viešbutyje. Šio dailininko darbai ir dabar didžiausiuose pasaulio muziejuose garsina Nidos vardą.

 Menotyrininkai Nidos dailininkų kolonijos pradžia laiko 1888-1890 metus, kai čia atvyko žymus dailininkas berlynietis E. Bischoff-Culmas, nors pavieniai tapytojai iš Karaliaučiaus čia lankėsi nuo 1850 metų. Paskutiniuoju kolonijos dailininku tapo Ernestas Molenhaueris, palikęs Nidą 1945-aisiais.

 Vokiečių puoselėta šio krašto meninė aura kūrybine pagava uždegė ir Lietuvos dailininkus. Pirmieji Nidą „atrado“ Antanas Žmuidzinavičius, Petras Kalpokas, vėliau – Romualdas Kunca, o jau praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje kiekvienas Lietuvos dailininkas laikė priederme apsilankyti Kuršių nerijoje – Nidoje, Juodkrantėje, Pervalkoje, Preiloje ar bent Smiltynėje. Pačioje Nidoje, nuo 1971 metų gyveno tikras meno kultūros žiburys – dailininkas Eduardas Jonušas (1932-2014). Jo namai ir dirbtuvė tapo nauja Nidos dailininkų kolonija. Čia lankėsi ir kūrė daugybė žymių Lietuvos menininkų.

 1995 metais, tuo metu dar jaunas tapytojas Saulius Kruopis, susidomėjęs Pechšteino ir Molenhauerio kūryba pasišovė rengti kasmetinius dailininkų plenerus „Nidos ekspresija“! Tokią, sakyčiau beveik fantastinę idėją, palaikė to meto Nidos meras Stasys Mikelis. Kadangi ir vėliau pagalbininkų, rėmėjų netrūko ir Vilniuje, ir Nidoje, Sauliaus projektas, netrukus virtęs tarptautiniu, sėkmingai vyksta jau ketvirtį amžiaus! Saulius yra kruopštus archyvaras, atkaklus kultūrininkas, tad visą plenerų istoriją sudėjo į tris solidžius albumus pasirodžiusius 2009, 2013, 2020 metais. Juose iš viso – 1140 puslapių! Daugiau skaičių nerašysiu, tik pasakysiu, jog tai – titaniško užmojo darbas! Šie albumai išleisti nemažu tiražu –  šiuolaikinio Nidos kultūrinio gyvenimo liudijimas.

 Tiesa, tai tik dalis Nidos meno... Kasmet čia dar renkasi fotografai, autobusais rieda muzikai ir rašytojai, buvoja aktoriai, kino menininkai ir – gražbyliautojai politologai. Paskui juos – subtilūs skaitytojai, žiūrovai, klausytojai...

 Kažkas, kažkada Nidos erdvę apibudino kaip į marias atgręžtą amfiteatrą, tikrai – čia nuolat vyksta gyvenimo kūrybos spektakliai!

K.K.Šiaulytis. Saulius Kruopis - marių žvejas. 2020. Škicas, akvarelė

K.K.Šiaulytis. Narūnas Lendraitis. 

Neringos savivaldybės mero pavaduotojas. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Darius Jasaitis. 

Neringos miesto meras. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Edita Lubickaitė. 

Plenero kuratorė. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Savaitgalis Nidoje. 2020. Aliejus, drobė. 80x100

Straipsnis "Nida - marių eldija" publikuojamas laikraštyje 

"Lietuvos Aidas" ir jo internetinėje svetainėje -

http://www.aidas.lt/lt/kultura-menas/article/24379-10-02-nida-mariu-eldija-dailininko-pasivaiksciojimai-po-vilniu-pasizvalgymai-lietuvoje?fbclid=IwAR0OsO8Y6Wr56I5a03r3wKxztJuMJB-FLiKtS8U9CeFJyDRexTQtySm9kiY

Pleneras "Nidos ekspresija" 2020

K.K.Šiaulytis. Takas nuo jūros į palvę. 2020. Aliejus, drobė. 50x70

Pleneras "Nidos ekspresija" 2020

Tapytojo Sauliaus Kruopio jau ketvirtį amžiaus organizuojamas

 pleneras "Nidos ekspresija" šiemet vyko CORONA - 19 

padiktuotu ritmu. Plenere negalėjo dalyvauti dailininkai iš užsienio,

 o mes, įtakoti epidemijos nerimo, pasijautėme tarsi sugrįžę į audringą XX amžių,

kartais atrodė - esame kokie Tomo Mano ar Remarko romanų herojai.

Piešiau kolegų portretus - išraiškingi veidai neslėpė savo dvasios,

 charakterio, dienos nuotaikos.

Nerijos atgaiva, spalvų, formų, linijų gyva žaismė žadino bičiuliškas šypsenas,

o visų akys, man pasirodė, tapo žalios, - gal sugėrė marių žalsvumą?

Keletą dienų nerangūs jūriniai debesys ritosi per Urbo kalną

 plačiomis saujomis žarstydami lietų, bet saulė, tarsi būtų mūsų pasiilgusi -

sveikino vaivorykščių puokštėmis. 

Trečią dieną gavau žinutę iš sausros kamuojamo Vilniaus - 

"Jūsų debesys pagaliau mus pasiekė !" 

Per tiek laiko ir  dviračiu iki sostinės būtų galima nukakti...

Dviguba vaivorykštė virš Nidos uosto. Žvilgsnis iš kavinės "SAKUTIS".

Foto K.K.Š.

Vilmantas Dambrauskas. Plenero "Nidos ekspresija - 2020" dalyviai,

Hermano Blodės vilos "Helene" balkone.  2020. Fotografija

K.K.Šiaulytis. Saulius siunčia žinią. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Savaitgalis Nidoje. 2020. Aliejus, drobė. 80x100

Šių metų Nidos plenere pelniau tapytojo Romualdo Kuncos vardo premiją.

K.K.Šiaulytis. Edita Lubickaitė. 

Plenero kuratorė. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Narūnas Lendraitis. 

Neringos savivaldybės mero pavaduotojas. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Darius Jasaitis. 

Neringos miesto meras. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Juodkrantės juodalksniai. Gintaro įlanka. 2020. Aliejus, drobė. 60x80

K.K.Šiaulytis. Tapytojas Romas Žmuidzinavičius. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Dailininkas Giedrius Bagdonas. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Dizaineris Eigirdas Kruopis. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Dailininkas, fotografas Jonas Lenkutis.

 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Sodyba Nidos senamiestyje. 2020. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Klaipėdietė Marina Lendraitienė. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Dailininkas, fotografas Vilmantas Dambrauskas.

 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Angelė. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Kuršių nerijos žinovas istorikas Arūnas Balna.

 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Dalyvė su kauke. 2020. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Saulius Kruopis pasakoja.

 2020. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Tapytojas Arturas Savickas. 2020. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Mergina pliaže. 2020. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Artemidė. 2020. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Abstrakcionistė Edita Stankevičiūtė-Righetto.

 2020. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Aktas prie jūros. 2020. Akvarelė. 42x29,7

Tapome mauduolę

K.K.Šiaulytis. Aktas prie jūros. 2020. Akvarelė. 29,7x42

Menotyrininko Alberto Vaidilos komentaras -

Vasariška pajūrio gaiva dvelkiantis aktas. 

Lengvos tirpstančios jūros ir dangaus spalvos susilieja

 į vieną melsvai pilką fono masyvą, švelniai persiliejantį

 į šviesų, gelsvai pilką smėlį. Lengvumas, pabrėžtinas vaizdo lengvumas,

 kaip pozuojančios merginos vėjelio kedenami plaukai.

 Šis fono lengvumas padeda išryškinti merginos figūrą,

 nulietą skambiais, gintaro švytėjimą primenančiais potėpiais.

 Laikysena tarsi iš bangų išnirusios undinėlės...

K.K.Šiaulytis. Jūros vėjas. 2020. Akvarelė. 29,7x42

K.K.Šiaulytis. Saulius Kruopis prie jūros. Nida. 2020. Akvarelė. 24x32

Čia aš, Nidos uoste, tapau 

Sauliaus Kruopio - Marių žvejo portretą. Foto S.Kruopio. 2020

K.K.Šiaulytis. Saulius Kruopis - Marių žvejas. 2020. Akvarelė

Menotyrininko Alberto Vaidilos komentaras -

Monumentalumas ir dėmesys turtingam spalviniam, 

linijiniam modeliavimui, detalėms gerai harmonizuoti. 

Tai sudėtinga, tačiau Tau, Kęstuti, pavyko. Stiprus, išraiškingas,

 psichologiškai gilus portretas.

 Sveikinimai abiems - autoriui ir portretuojamajam Sauliui Kruopiui.

K.K.Šiaulytis. Meno mecenatė Jelena. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Parodos lankytoja Raisa. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Dailės pedagogė Jolita Šlepetienė.

 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis.  Nidos senamiesčio gatvelėje. 2020. Akvarelė

K.K.Šiaulytis. Karolis Kruopis. 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Parodos atidaryme - su kaukėmis.

 2020. Škicas

K.K.Šiaulytis. Nida. Užeiga "Kaštonas" -

 bytnikų (hipių) kultūros avanpostas Kuršių nerijoje. 2020. Akvarelė