Jurbarkas - Lietuvos žygeivių sostinė

 Vakaras Jurbarke prie žygio starto ir finišo vietos. 2014 08 01. Foto K.K.Š.

Jurbarkas - Lietuvos žygeivių sostinė

Jurbarke, puikiame mieste prie Nemuno, rekordinėmis vasaros karščių dienomis (2014 metų rugpjūčio1-3 ), vyko Lietuvos pėsčiųjų žygių asociacijos rengiamas tarptautinis Žygeivių festivalis.
http://www.pza.lt/

Pirmiausia, penktadienio vakarą, Nemuno pakrantėje išdygo palapinių miestelis, vėliau prasidėjo vakaronių maratonas, o po gaivaus naktinio lietaus, jau ryte, į startą susirinko lietmaišiais apsigaubę žygeiviai.
(tęsinys kitame puslapyje)

Žygeiviai susirinko Jurbarke, prie Nemuno. 2014. Foto K.K.Š.

Žygeivių šventės ženklai. 2014. Foto K.K.Š.

Jurbarke. 2014. Foto K.K.Š.

Žygeivių laukia Nemuno slėnis. 2014 08 02. Foto K.K.Š.

Žygis lietuje ir karštyje (1)

Žygio pradžia. Naktį lijo, ryte lyja, o kaip bus žygyje?

Žygeivio Virginijaus Jocio foto reportažas

Žygeivio Virginijaus Jocio 30 kilometrų ilgio foto reportažas prasidėjo lyjant lietui, baigėsi - kepinant saulei. Per foto objektyvą prakaitas varvėjo, todėl kai kurios nuotraukos neišsiryškino...

(tęsinys kitame puslapyje)

Dar Jurbarke

Šioks toks kalniukas (palyginti su Medvėgaliu)

Bebrų takais

Kliūčių ruožas

Pasirodė saulė...

2014 08 02

Virginijaus Jocio nuotraukos

Žygis lietuje ir karštyje (2)

Pušynų takais

Vandens paieškos

Miške aptikome poilsio vietą :)

Puiki diena!

Virginijaus Jocio nuotraukos

Vėl Jurbarke

 Finiše - puiki nuotaika... Foto K.K.Š.

Foto K.K.Š.

Poilsis pozuojant

Kai kurie žygeiviai ilsėjosi pozuodami dailininkui... Foto V.J.

Jurbarkas. Pasivaikščiojimas Imsrės upelio pakrantėmis

Bišpilio piliakalnis kyla Imsrės upelio kilpoje Foto K.K.Š.

Keliautojai

Tarptautiniame pėsčiųjų žygių festivalyje dalyvavo ir Vilniaus Šilalės kraštiečių komanda, kurios vienas narys pasirinko 30 km. maršrutą, o kiti, vedami jurbarkietės Filomenos, žvalgėsi po miesto skverus, parkus, klajojo Imsrės upelio pakrantėmis, lankėsi Jurbarko muziejuose.

 K.K.Šiaulytis. Didysis Imsrės gluosnis. 2014. Akvarelės škicas. 28X21

Glaustašakė (Berlyninė?) tuopa Imsrės slėnuko šlaite. Foto K.K.Š.

  K.K.Šiaulytis. Imsrės gluosniai. 2014. Akvarelės škicas. 21X28

 Vincas Grybas. Paminklas
 Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Vytautui Jurbarke. Foto K.K.Š.

K.K.Šiaulytis. Vinco Grybo muziejuje. S.Daukanto paminklo Papilėje modelis. 2014. Škicas. 28X21

K.K.Šiaulytis. Vinco Grybo muziejuje.

Vytauto Didžiojo skulptūrinio paminklo modelis. 2014. Škicas. 28X21

Paminklinis akmuo prie Bišpilio piliakalnio. 2014. Foto K.K.Š.

Nuo Jurbarko iki Paršežerio

K.K.Šiaulytis. Burbiškių piliakalnis. 2001.

 Akvarelė, akvarelės pieštukai. 29,7X24

Už piliakalnio - Paršežerio mėlyna juosta,

 horizonte Medvėgalis, Aukštagirė

Paršežeris, Paršpilis, Požerė

Lietuvoje teka, vinguriuoja, šlama ne vienas Šernupis, Kiaulupiukas, Kiaulupys, Paršupis, esti ir Paršelio ežerėlis, tačiau žymiausias šio gyvūno vardo turėtojas – Paršežeris, įsikuitęs duburyje šiauriau Laukuvos. Tai atplaiša poledyniniais laikais viduryje Žemaitijos telkšojusio milžiniško ežero, kuris vėliau atsidalijo ir virto trimis vandenų broliais – plačiakraščiais Biržuliu ir Lūkstu bei mažėliu Paršežeriu (plotas – 193 ha, ilgis – 1,9 km, plotis – 1,1 km). Ir dabar šiuos vandenis jungia pelkės, upeliai. Pastarojo ežero vardas neabejotinai mitinės kilmės, skelbiantis senovės baltų tikėjimų pagarbą gyvastingoms gamtos galioms. Senovės Europos tautos šerną (paršą) laikė vaisingumo, kovingumo, karingumo simbolis. Jo atvaizdai puošė antikos laikų graikų, keltų karių šarvus, skydus, monetas. Vėliau šio žvėries profilis imtas naudoti ir heraldikoje. Lietuvoje šernas puikuojasi Troškūnų miestelio herbe...

Kelionių esė teksto tęsinį bei daugiau akvarelių rasite tinklalapyje ŽEMAITIJA - SAMOGITIJA

Šerno iltys

Šiuos medžioklių trofėjus įgijo jurbarkietis medžioklės žinovas S.Kavolius. Už šerno iltis pelnyti sidabro ir aukso medaliai medžioklės parodose Rygoje, Maskvoje, Sofijoje.
Foto K.K.Š.

Dvi Požerės ir Paršežerio dienos

Požerės Kristaus Atsimainymo bažnyčia.

 Pastatyta 1906 metais. 2014. Foto K.K.Š.

Paršežeris - Požerės kaimynas.
 Anapus ežero, vakariniame krante - Burbiškių piliakalniai. 2014. Foto K.K.Š.

Dvi Požerės ir Paršežerio dienos

Pačiame Senosios Žemaitijos viduryje, legendinių Dievyčio ir Lūksto ežerų pašonėje, tarp galingųjų Medvėgalio, Bilionių, Burbiškių piliakalnių, glūdi Paršežeris ir jo miestukas Požerė.

Liepos 19 d., šeštadienį, Pėsčiųjų Žygių Asociacijos pakviesti, prie Paršo ežero suplūdo 300 „pėstininkų“ iš visos Lietuvos. Žygeiviai užsimojo per vieną dieną apeiti išgirtąsias Šilalės rajono, Laukuvos seniūnijos, Varnių Regioninio parko vietas – 38 kilometrų ratą.

Bet diena anksčiau, liepos 18-ąją, Požerėje vyko dar vienas svarbus renginys - nedidelė žemaitiškų knygų šventė.

Apie žygeivius ir šiuolaikinius knygnešius čia publikuoju dešimties tinklaraščio puslapių nuotraukų ir škicų reportažą – peržvelkite.

Sujudimas Požerėje

 K.K.Šiaulytis. Požerė. Didžiųjų Vankių kūlis. Škicuota žvelgiant pietų - šiaurės kryptimi.
Iš šio žiūrėjimo taško, akmuo primena širdies simbolį, ankstyvo ryto saulė paryškino granito raudonį. 

 2014. Akvarelinis škicas. 21X28

Žemaitiškų knygų diena 

Vilniaus Šilalės kraštiečių draugija yra vienaip ar kitaip prisidėjusi prie keliolikos knygų apie Šilalės kraštą, Žemaitiją, parengimo ir leidybos. Draugijos valdyba sumanė surengti Žemaitiškų knygų dieną savo „tėvonijoje“, Šilalės rajone, Požerės bažnytkaimyje, vietovėje, kuri minėtina ir kaip didžiojo kalendorių leidėjo Lauryno Ivinskio vaikystės kraštas. Požerėje 1933-1948 metais klebonavo carų Rusijos lietuviškos spaudos draudimo laikų knygnešys, knygų leidėjas, publicistas, švietėjas Antanas Kaributas Skinderis (1869-1948). Žemaitiškų knygų diena prasidėjo prie jo kapo, esančio bažnyčios šventoriuje. Dūdoriai iš Rietavo atpūtė keletą iškilmingų giesmių, žodį tarė Šilalės kraštiečių draugijos pirmininkas Virginijus Jocys, kalbėjo žymus pogrindžio spaustuvininkas, leidėjas Domas Akstinas. Jo leidykla „Atmintis“ šiais metais parengė ir išleido Aldonos Zimnachaitės knygą  apie kunigą Skinderį  „Ko neuždengė užmarštis“

Pokalbį apie knygas tęsėme Požerės bendruomenės salėje. Smagia žemaičių kalba žodžius bėrė knygų tyrėjas, bibliofilas Tomas Petreikis iš Vilniaus (plungiškis) bei Šilalės savivaldybės atstovė Vera Macienė.

Dūdorius kalbino aukštaitė, daktarė, muzikinės kultūros tyrėja Rūta Žarskienė, šie atsakinėjo vėl žemaitiškai.

Požerėje pristatėme ir istorikų, leidėjų  Vytenio Almonaičio, Junonos Almonaitienės keliautojų žinyną "Pietų Medininkai", skirtą šiam kraštui.

Aš šiek tiek klausiausi kas vyksta salėje, bet daugiau buvau atsidėjęs charakterių tyrimui – škicavau susirinkusiųjų veidus.

K.K.Š.

2014 07 22

 Tęsinys kitame puslapyje 

 Dūdoriai prie kunigo Antano Kaributo Skinderio kapo

 Požerės Bažnyčios šventoriuje. 2014. Foto K.K.Š.

 Požerės bendruomenės nariai ir svečiai
pagerbia  kunigo Antano Kaributo Skinderio atminimą.  2014. Foto K.K.Š.

Domas Akstinas priminė kunigo 

Skinderio siekius. 2014. Foto K.K.Š.

Viešnia iš Šilalės

Ponaitis ir panelė iš sostinės

Šilalės kraštiečių draugijos narys Algirdas iš Vilniaus.

Prie Paršežerio (1)

 K.K.Šiaulytis. Paršežerio pakrantė. 2014. Akvarelinis škicas. 21X28

Čia ir startas, ir finišas. 2014. Foto K.K.Š.

Žygis Senojoje Žemaitijoje (1)

Šiuolaikinių komunikacijos priemonių pagalba į Senąją Žemaitiją sukviesti, prie Paršežerio, 2014 metais, liepos 19 dieną, susirinko trys šimtai žygeivių. Kai kurie iš jų apie mūsų platumas pasiskaitė Varnių regioninio parko tinklalapyje, tačiau daugumą gal suviliojo pranešimas Pėsčiųjų žygių asociacijos tinklapyje - http://www.pza.lt/ - štai jis:

"Gerbiamieji ir mūsų mylimieji pėsčiųjų žygių dalyviai – seni, patyrę vilkai ir pradedantys žygeiviai!

Maloniai kviečiame visus į kvapą gniaužiantį pėsčiųjų žygį istoriniais „Žemaitijos piliakalniais ir kūlgrindomis“. Kilsime į aukščiausią Žemaitijos piliakalnį Medvėgalį, leisimės į garsiosios Sietuvos kūlgrindos duburį, pakelyje sutiksime daug gamtos ir istorijos įdomybių. Žygio metu pajausime dar vieno Lietuvos etnografinio regiono, Varnių regioninio parko nuostabios gamtos ir žmonių dvasią, alsuojančia gūdžia ir išdidžia praeitimi bei viltinga ateitimi.

Kūlgrinda – pelkėje akmenimis grįstas takas žemiau pelkės paviršiaus. Tai būdavo slapti takai, kuriais senovės lietuviai gelbėdavosi nuo užpuolikų, kurie šių takų nežinojo ir kuriuos aptikti būdavo labai sunku, kadangi takai buvo po vandeniu."

 Žygeiviai būriuojasi šalia pastato ant Paršpilio kranto. 2014. Foto K.K.Š.

Žygio maršus groja vis jaunesni... 2014. Foto K.K.Š.

Šilalės kraštiečių draugijos pirmininkas Virginijus Jocys prieš gerą pusmetį pakvietė Pėsčiųjų Žygių Asociaciją surengti Žygį  'Žemaitijos piliakalniais ir kūlgrindomis", o dabar jau linki čia susirinkusiems, nepasiklysti. 2014. Foto K.K.Š.

Vidmantas Genys, Pėsčiųjų žygių asociacijos prezidentas. 2014. Foto K.K.Š.

Laukuvos seniūnas Virgilijus Ačas linki sėkmės. 2014. Foto K.K.Š.