Komunikacija amžina tema

K.K.Šiaulytis. Šv.Valentino diena.

 2015. DADA Atvirukas. 15 x 10

K.K.Šiaulytis. Komunikacija amžina tema. 2015. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Asiliukas Amūro darželyje...

 2015. DADA Atvirukas.10 x 15

K.K.Šiaulytis. Menas ir Gamta -  meilė iš pirmo žvilgsnio.

 2015. DADA Atvirukas. 15 x 10

Minijos reginiai

K.K.Šiaulytis. Minijos kalnų slėnis žvelgiant nuo

 Prystovų atodangos. 2005. Akvarelė. 29,7 x 42

Salantų regioniniame parke

Minijos reginiai

Čia publikuoju keletą akvarelių su Minijos reginiais ir kita,

 kas būtų įdomu Minijos gerbėjų klubo nariams.

K.K.Šiaulytis. Minija. Prystovų atodanga. 

2005. Akvarelė. 42 x 29,7

Salantų regioniniame parke

K.K.Šiaulytis. Salanto ir Minijos santaka. 2005. Akvarelė. 29,7 x 42

Maironis

Minija

Kodėl gi tai Minijos bangos nuliūdo?

Kodėl tai jos bėga laukais pamažu?

Ar gaila, kad saulė už girių užplūdo

Ir apdengė žemę nakties tamsumu?

O skubinkis, miela, į marių platybę,

Jei gaila tau saulės skaisčių spindulių:

Išvysi dangaus karalienės gražybę, 

Kai maudos nuraudus tarp vilnių blaivių.

Bet Minija mūsų kaip pirma nuliūdus;

Jos bėga kaip pirma srovė pamažu;

Negaila jai, saulei už girių užplūdus

Ir žemę apdengus nakties tamsumu.

Tik gaila jai kranto, vainikais nupinto,

Tik gaila tų dainų, kur skamba skardžiai,

Tik ąžuolo gaila, žaliai padabinto,

Kurs kalba jai meilę kas naktį saldžiai.

Nuliūdusiai Minijai paslaptį vieną

Norėčiau atdengti, kai nieks negirdės:

Kas ilgis antrasis jos kranto kas dieną.

Bet ne! Sužinos nuo aušrinės žvaigždės.

K.K.Šiaulytis. Minija už Kartenos, ties Abakų lurdu.

. 2003. Akvarelė. 29,7 x 42 

K.K.Šiaulytis. Minija Medingėnuose.

2011. Akvarelė. 29,7 x 42 

Minijos paslaptis

K.K.Šiaulytis. Minija ties Gargždų parku. Ruduo.

 2004. Akvarelė. 24 x 32

***

Tapyta nuo senojo Žemaičių plento tilto.

 Buvo šalta diena, bet užtat upės vanduo, jau netekęs vasaros drumzlių, 

švytėjo tokiu skaidrumu, kad, rodos net dangaus mėlynė jam pavydi...

(Šį komentarą parašiau feisbuko bendruomenei)

Iš kelionės albumo

Kazys Kęstutis Šiaulytis

Minijos paslaptis

Elegantiškoji, menininkų išgirtoji Aukštaitijos upė Neris turi ne mažiau žavią seserį Žemaitijoje – Miniją, kuri nuo senovės laikų nusipelno poetų prielankumo. Daugybė Minijos pakrantėse, slėnių šlaituose stūksančių piliakalnių, šventorkalnių, kažkada įkurti alkai, dvareliai, sodybvietės iškalbingai byloja, jog Minija niekada nestokojo jos paslaptingo grožio gerbėjų. Ir dabar prie Minijos esančiose gyvenvietėse, miesteliuose ir miestuose – Žarėnuose, Medingėnuose, Kartenoje, Gargžduose, Priekulėje gyvena žmonės, vertinantys mįslingą būtį šalia šios upės.

Gargždai stebi savo upę iš pagarbaus atstumo, nuo aukšto vakarinio slėnio kranto. Pavasarį plačios Minijos lankos pavirsta mariomis, vasarą – žaliu dubeniu, rudenį – spalvinga, begaline fitodizaino kompozicija – upės tėkmėje merkiantys šakas gluosnių kupstai tviska sidabrišku, vėliau auksiniu spindesiu, drėgnų palių nendrynai kasdien keičia spalvą – nuo mėlynos iki tamsiai raudonos, violetinės, rudos, pilkos – nelygu saulėta ar dulksna, rūkas tvyro, ar vėjas kedena žolynų klodus. Kitame – rytiniame Minijos slėnio krante miesto lopšys – Gargždės piliakalnis, dar vadinamas Pilale. Piliakalnio šlaitus iš šiaurės ir pietų formuoja gilios dviejų upokšnių raguvos. Vienas jų, vadinamas Gargždupiu, galbūt panašų vardą gavo ir čia buvusi senovės žemaičių gyvenvietė. Manoma, piliakalnis tarnavo ne tik gynybai, bet buvo ir pagonių alkavietė. Jo papėdėje nusidriekęs laukas dar ir dabar Raganine vadinamas. Piliakalnis, jo aplinka archeologų dar netyrinėti, tad tik spėlioti  galima, kada ir kokio dydžio čia buvo gyvenvietė (tikriausiai, tik XV amžiuje ji persikėlė į kitą Minijos krantą), kada įrengti piliavietę iš rytų pusės saugantys pylimai, praminti slėnin nuo kalno vedantys takai. Tačiau ir be archeologinių tyrimų, tik pažvelgus į šalia tekančio upeliūkščio žvyringą dugną, galima suprasti, kodėl jis Gargžde vadintas. Dabar piliakalnį gobia retų Lietuvoje medžių – skroblų giria, iš vakarų pusės juosia devynių galingų 200–400 metų amžiaus, ąžuolų puslankis. Panašaus stoto ąžuolai kėtojasi ir buvusio dvaro parke, esančiame šiandieniniuose Gargžduose.

Istorikė Janina Valančiūtė savo knygoje „Gargždų miesto ir parapijos istorija“ rašo, jog XIX a. Gargždų dvaro parkas savo grožiu prilygęs garsiems Renavo, Šateikių, Plungės, Kretingos dvarų parkams. Daugumas šio gamtos kampelio tyrėjų pastebėjo vieną išskirtinį bruožą – parkas leisdamasis į Minijos slėnį tarsi susilieja su jo gamtine aplinka. Šiandien tai ypač ryšku. Parko takai nenutrūkdami iškeliauja į slėnyje esantį miesto šventinių vasaros renginių lauką, šakojasi vingriais takeliais, keliukais, vedančiais prie smėlingų Minijos paplūdimių, kviečia klajoti paupiu, slėnio lankomis, gėrėtis atsiveriančiais peizažais, patirti Minijos paslaptį.

Tekstas publikuotas dienraštyje

"Lietuvos žinios"  2004 m. lapkričio 6 d. šeštadienis

K.K.Šiaulytis. Minijos slėnis tarp piliakalnio ir Gargždų.

 2005. Akvarelė. 29,7 x 42. Privačioje kolekcijoje

Dešinėje, iš upės slėnio kyla senasis Žemaičių plentas,

 važiuojančiam iš Kauno - plentas leidžiasi link tilto per Miniją,

 kuris karo metais buvo susprogdintas, 

dabartinis jo vietoje pastatytas 1955 m.

1938 metų Gargždų apylinkių žemėlapis.

Iš Janinos Valančiūtės knygos "Gargždų miesto ir parapijos istorija", 201 psl.

Žemėlapyje matomos kelių juostos -

nuo Vėžaičių ateinantis tuomet baigiamas statyti 

Žemaičių plentas pro piliakalnį leidžiasi link Minijos, 

žemėlapyje jis pažymėtas kaip plentas.

Greta esantis kelias Gargždų - Maciuičių krypties,

irgi vedantis link tilto - gal ankstesnių laikų?

K.K.Šiaulytis. Minijos paplūdimiai.

 2005. Akvarelė. 

K.K.Šiaulytis. Pyla. Buvęs Prano Stončiaus vandens malūnas prie Minijos.

 2005. Akvarelė. 29,7 x 42

Gargždų pilalė

K.K.Šiaulytis. Pilalė. Gargždų Kalniškės piliakalnis.

 2005. Akvarelė. 29,7 x 42

 Iš kelionių albumo.

 K.K.Šiaulytis

Gargždų pilalė

Jei praeityje, plėtodami lietuvių kalbą, būtume apsisprendę didesnę gyvenvietę įvardinti saviškai, dabar turėtume ne žodį „miestas“, bet, galbūt – „pilalė“. Latvių kalboje miestas – pilseta.

Gargždai per daugelį amžių savo dvasia atliepė būtent –„pilalės“ žodžio esmę – kūrėsi kaip Žemaitijos paribio su kryžiuočių Prūsija įtvirtinta gyvenvietė. Gargždų pilalei daugiau nei 600 metų teko atstovauti kraštui vakarų pasienyje, patirti priešiškų jėgų kirčius, sutikti svečių šalių keliautojus ir prekeivius – jau 1510 metais čia buvo įkurta muitinė. Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas, įvertindamas istorinę Gargždų misiją, 1792 metais suteikė gyvenvietei miesto teises ir herbą, jame raudoname herbo skyde vaizduojamas žalias laurų vainikas, juosiantis sidabrinį kalaviją su auksine rankena.

Miestą ne kartą ištiko mitologinio paukščio Fenikso likimas – Gargždai iš pelenų atgimė po 1786-ųjų gaisro, iš naujo kūrėsi po abiejų pasaulinių karų. Lietuvos Atgimimą 1990 metais gargždiškiai pasitiko statydami didingą Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią (senoji sudegė 1941 m., jos vietoje stovėjo karo metais suręsta laikina bažnyčia). Nuo 1950 m. Gargždai – Klaipėdos rajono centras. XX a. antrojoje pusėje miestas  sparčiai augo – nuo 1500 gyventojų 1959 m. iki 15 tūkstančių amžių sandūroje. Šiuo laikotarpiu Gargždai visoje Lietuvoje išgarsėjo kaip miestas, kuriame gaminamos taip reikalingos medžiagos privačių ''pilaičių'' statyboms. Pavyzdį kaip kurtis teikė patys gargždiškiai – tiek daug puikių, soduose skendinčių  baltamūrių namų nedaug kur pamatysi. Keliaudamas gatvelių labirintais regi – iš pavasarinės žiedų jūros kyšo tik stogai, o rudenį, pasirodo, sodybos turi ir žieminį rūbą, rymo tarsi kailinukais – visžalėmis gyvatvorėmis, tujų kuokštais, eglaitėmis – apsisiautusios.

Betgi, po varginančių praeities netekčių senovę menančių statinių mieste liko nedaug. Kalnalio piliakalnis – Pilalė, šimtamečiai Minijos slėnio šlaitų ir dvaro parko ąžuolai, Senojo bravoro kelias (dabar Minijos gatvė), Karaliaučiaus link vedusio prekybinio kelio juosta (dabar Jono Basanavičiaus gatvė) – bene svarbiausi Gargždų pilalės istorinės būties liudininkai. Tačiau praeitis gyva ir knygose. Prieš septynetą metų pasirodė solidi istorikės Janinos Valančiūtės monografija „Gargždų  miesto ir parapijos istorija“, švenčiant Gargždų 750-ies metų jubiliejų (2003 metais) išleistas senų fotografijų ir dabartinių miesto vaizdų albumas. Šiemet įkurtas krašto muziejus – gal vienu jo eksponatu taps ir kuri nors šių akvarelių.

 Tekstas publikuotas dienraštyje
 "Lietuvos žinios". 2005 m. liepos 16 d. šeštadienis

K.K.Šiaulytis.    Gargždai. Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. 
2005. Akvarelė. 42 x 29,7

K.K.Šiaulytis. Bažnyčios šventoriuje baronų Rönne 

apie 1840 m. pastatyta koplyčia – mauzoliejus. 2005. Akvarelė. 29,7 x 42

K.K.Šiaulytis. Gargždai. Senasis Žemaičių plentas,

 žvelgiant nuo pėsčiųjų viaduko. 2005. Akvarelė. 24 x 32

K.K.Šiaulytis. Senosios Gargždų kapinės (įkurtos apie 1830 m.).

 2005. Akvarelė. 29,7 x 42

K.K.Šiaulytis.   Gargždų parkas. Takas į Minijos slėnį.

2005. Akvarelė. 42 x 29,7

Žiema ir Pavasaris. (eilėraštis)

K.K.Šiaulytis. Kuosos ir kovas. Fotografija

Žiema ir Pavasaris

(eilėraštis)

Vėjas kaukia už lango - rodos pjauna sustirusią klevo šaką.

Varnos kosėja, žvirbliai čiaudo, kuosos tyliai mauroja -

tai pavasaris braunas į kiemą, jei kalendorius man nemeluoja.

K.K.Š.

2017 02 07

Ir žiema ir pavasaris

K.K.Šiaulytis. Ir žiema ir pavasaris. Fotografija

Ir žiema ir pavasaris

Šiandien, (dabar jau vakar), vakarėjant, žvarbus žieminis vėjas

 Vilniaus senamiesčio skersgatviuose ieškojo pasiklydusių 

turistų iš Italijos ar Japonijos, 

bet neradęs tokių, užsipuolė miestelėnus skubančius

 į Lietuvos dailininkų sąjungą, kur 17 val. turėjo atsidaryti (taip ir įvyko)

 Slaptųjų piešėjų draugijos paroda "Piešinys + + "

Sušalę vilniečiai smagiai trepsėjo Sąjungos laiptais - ir,

 maloniai buvo nustebinti - pakėlę galvas pasijautė tarsi papuolę

 į Nidos ar Nicos  nudistų pliažą. 

Keli Sąjungos aukštai nukabinti Aktais - pieštais ir tapytais, 

dvimetrinėse drobėse ar A4 formato škicuose.

Pagrindinė parodų salė pasirodė esanti visai mažytė,

nors sutalpino ant sienų kabančius lakštus su gal keturiasdešimt

pieštų žmogaus figūrų ir dar žiūrovų tvirtai stovinčių tarp stalų - antra tiek.

Iškilmingoje vakaro dalyje 

parodos kuratorė Liuda J. Stankevičienė maloniai leido

 kalbėti visiems kas norėjo,

tad kiek užtruko stoviniavimas, bet vėliau bėgo laikas

 vaikščiojant  su taure vyno, studijuojant štrichus, potėpius 

kuriančius taip mielas mums dailės iliuzijas.

***

Antradienis

 Prabėgo nemigo naktis, ir vėl susirinkome 

LDS Parodų salėje piešti, pozavo jaunuolis.

Pertraukėlių metu, bei dar gerą valandą po piešimo, 

aptarinėjome vakarykštę dieną.

Kažkas pasakojo vos ne legendinius faktus, - 

 feisbuke sklinda gandas, kad mūsų parodos atidaryme buvo tiek žiūrovų,

 kad netilpusieji salėje ir LDS vestibiuliuose

 stovinėjo ant laiptų - lyg kokie turėklai...

Gal tai ir tiesa, atrodo, dėmesio mums netrūko.

Minėjome parodą aplankiusių dailininkų pavardes -

 Bronius Leonavičius, Arvydas Každailis, Antanas Kmieliauskas, 

Saulius Kruopis, Rimtas ir Vilija Tarabildos, broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai.

Prisiminėme mielus LDS pirmininkės Editos Utarienės

 ir Galerijos 555 savininkės Violetos Moščinskienės sveikinimus.

Kadangi piešiame toje pačioje patalpoje kur kabo dalis parodos eksponatų,

tad ir šiandien sveikinome naujus žiūrovus -

parodą aplankė garsus Lietuvos dailininkas Rimantas Dichavičius.

***

Parodos lankytojai laukiami kasdien išskyrus savaitgalis.

Daugiau informacijos - LDS svetainėje.

K.K.Š.

2017 02 07

K.K.Šiaulytis. Liuda J. Stankevičienė. 2017. Škicas

K.K.Šiaulytis. Dalia Elena -

 pokalbių kolegė iš feisbuko. 2017 02 06. Škicas

Parodoje "Piešiniai + +".

Lietuvos dailininkų sąjunga

K.K.Šiaulytis. Dailininkas Paulius Juška. 2017. Škicas

 Škicas pagautas pauzėje tarp dviejų sakinių, 

 kai Paulius pasakojo apie Piešėjų draugijos pirmuosius sambūrius.

K.K.Šiaulytis. Dailininkas Arvydas Každailis. 2017. Škicas

Vienas didžiausių Lietuvos dailės, kultūros autoritetų dailininkas 

Arvydas Každailis užsiminė, kad aplankė bene visas

 Slaptosios piešėjų draugijos parodas.

K.K.Šiaulytis. Dailininkas Remigijus Gataveckas. 2017. Škicas

K.K.Šiaulytis. Dailininkas Algirdas Gataveckas. 2017. Škicas

K.K.Šiaulytis. Galerijos 555 savininkė Violeta Moščinskienė . 

2017. Škicas

K.K.Šiaulytis. Dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė. 2017. Škicas

K.K.Šiaulytis. Atsirėmęs.2017. Škicas. 32 x 24

K.K.Šiaulytis. Nijolė Vilutienė. 2017. Škicas. 14,8 x 21

Šiandien, kartu su mums piešti panoro žinoma Lietuvos dailininkė

Nijolė Vilutienė.

K.K.Šiaulytis. Rimantas Dichavičius.2017. Škicas. 21 x 14,8

Šiandien mūsų (SPD) parodą aplankė vienas žymiausių 

Lietuvos dailininkų R.Dichavičius

Beveik sensacija - PIEŠINIAI + +

K.K.Šiaulytis. Paulius piešia. SPD Antradienis. 2015. Škicas.  

Beveik sensacija - PIEŠINIAI + +

SPD - Slaptoji Piešiančiųjų Draugija dar labiau išsislaptina.

Ir vėl pirmadienį - 2017 02 06 

(jau šiandien)

17 val. Vilniuje, LDS parodų salėje, antrajame - trečiajame aukštuose

jie (mes) atidaro parodą PIEŠINIAI + +.

Pliusai - ne temperatūros rodiklis, o užkoduota informacija -

šalia "papirusų" ir kitokių pergamentų

pamatysite dailininkų kitokybes - 

jų tapybinius, grafinius ir dar keistesnius kūrinius,

kuriems impulsą suteikė piešimo aistra.

Parodoje dalyvauja 22 autoriai.

Pasirodymą kuruoja Liuda J.Stankevičienė -

viena iš praktikuojančių piešimą.

Daugiau info - sekite feisbuke

K.K.Š.

2017 02 05

K.K.Šiaulytis. Skaiste piešia. SPD Antradienis. 2015. Škicas. 

K.K.Šiaulytis. Arturas piešia. SPD Antradienis. 2015. Škicas.

K.K.Šiaulytis. Ugnė ilsisi. SPD Antradienis. 2016. Škicas. 

K.K.Šiaulytis. Trys piešėjos - Violeta, Laima, Liuda. 

SPD Antradienis. 2015. Škicas. 

K.K.Šiaulytis. Violeta ir Česlovas piešia. 

SPD Antradienis. 2016. Škicas.

K.K.Šiaulytis. Jaroslavas piešia,

 Vytautas diskutuoja. SPD Antradienis. 2016. Škicas.

K.K.Šiaulytis. Anicetas ir Rima piešia, modelis dar geria kavą. 

SPD Pektadienis. 2016. Škicas.

K.K.Šiaulytis. Vidas piešia. SPD Antradienis. 2016. Škicas.

K.K.Šiaulytis. Ugne ir Violeta piešia.

 SPD Antradienis. 2015. Škicas. 

K.K.Šiaulytis. Agnė piešia. SPD Antradienis. 2016. Škicas. 

Dailininkas ir modelis

Tokia antrašte pavadinau savo svarstymų srautą,

 kuris dažniausiai prasiveržia kai dalyvauju

Slaptosios piešiančiųjų draugijos kūrybos aktuose.

***

Aktas - tapsmas, vyksmas, -

 7-oji šio žodžio reikšmė, 

pagal Tarptautinių žodžių žodyną (VER, Vilnius 1985).

Penktoji reikšmė - aktas - dailės kūrinys,

 vaizduojantis nuogo žmogaus figūrą,

pirmoji reikšmė - dokumentas fiksuojantis

 asmenų ar valstybės sutartis, santykius.

***

Atrodo, šis lotynų kalbos žodis - aktas - nusako labai svarbius tapsmo,

 radimosi, įtvirtinimo dalykus,

tame tarpe ir menininkų kūrybinį procesą bei rezultatą

 vaizduojant nuogą moterį ar vyrą.

Taip buvo  įvardinta Antikoje ar Renesanse?

***

Stebėdamas piešiančius modelį kolegas, matau,

 su kokia aistra jie tarsi panyra į kūrybą, 

rodos, ne tik pirštai, ranka, bet ir visas dailininko kūnas pavirsta 

pieštuku ar anglies gabalėliu skriejančiu popieriaus lakšto gilumon,

kur randasi nauja realybė, išreikšta savo intelekto ir jausmo pastangomis.

Vyksta aktas!

K.K.Š.

2017 02 06

K.K.Šiaulytis. Jaroslavas piešia. SPD Antradienis. 2016. Škicas. 

K.K.Šiaulytis. Skaistė piešia. SPD Antradienis. 2015. Škicas. 

Žiemos humoras

K.K.Šiaulytis. ... 2012. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Peršalo... 2013. Humorografija

K.K.Šiaulytis. Laikas ant ledo. 2012. Humorografija